Medžiai mieste: ir grožį teikia, ir kaimynus supykdo

jaruskevicius genejo_medziusŠilutiškiai daug kartų įrodė, jog žaliasis miesto rūbas jiems – ypač svarbi tema, miestelėnai išgyvena ir kovoja dėl kiekvieno nupjauto ar per smarkiai nugenėto medžio.

Dėl tų medžių neretai ir teismai pasiekiami, o kaimynų konfliktai kyla dar dažniau. Tai todėl, kad nuomonės išsiskiria: vienam medis visiškai užstoja saulę ar rudenį pernelyg šiukšlina aplinką – pribarsto lapų, kitam atrodo, kad jis, net jei ir gerokai papuvęs, – neabejotina vertybė, už kurios išlikimą būtina kovoti visomis priemonėmis.

 

Tokias prieštaringas nuomones dažniausiai tenka narplioti seniūnijų vadovams ir rajono Želdynų bei želdinių apsaugos bei priežiūros komisijai, o neretai – ir teismams. Rasti visus tenkinančią išeitį neretai būna oi kaip nelengva.
Komisija buvo, bet problema įstrigo

Šįkart dėl kieme augančio medžio susikirto vieno Šilutės Lauko gatvės penkiabučio gyventojų nuomonės. Regis, rasti penkias šeimas tenkinantį sprendimą turėtų būti nesunku. Bet taip nėra.

Solidus klevas, dėl kurio ir išsiskyrė gyventojų nuomonės, auga bendrame kieme. Šalia jo – dar kelios senutėlės obelys, dabar jau obuoliukais apkibusios. Kiemas – praeinamas, tad ir tais obuoliukais pasivaišinti, matyt, gali visi, kas netingi. Bet, anot vieno buto šeimininko, nieko gero iš tų obelų seniai nebėra – tik kiemą lapais ir krituoliais užteršia.

MEDZIAI 3Klevas iš pažiūros jaunesnis už obelis, nors irgi jau seniai maksimaliausią savo ūgį pasiekęs – išstypęs iki aukštų namo stogo. Bet blogiausia, kad jis visai nejuokingai pasviręs.

Vieno buto šeimininkas pasakoja, kad jo langai – priešingoje namo pusėje, tad jei tas klevas vieną gražią (o gal atvirkščiai – negražią) dieną griūtų, jų nekliudytų. Bet neabejotinai išmaltų kiemo pusėje esančius laiptinės langus, o ir namo stogą toks galiūnas nesunkiai suknežintų. Tai būtų visų namo gyventojų bendri nuostoliai – matyt, labai nemenki.

Vyras parašė prašymą Šilutės seniūnijai, kad tą pasvirėlį pašalintų. Atvažiavusi komisija su jo mintimis sutiko, medį net avariniu pavadino. Tik čia pasipriešino kito buto šeimininkas – jis parašė prašymą medžio neliesti ir dar gavo vieno buto savininkės pritarimą,  patvirtintą parašu.

Tad kaimynų nuomonės išsiskyrė ir problema įstrigo.

Priežasčių randa įvairių

Rajono želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijoje yra 8 nariai – įvairių Šilutės įstaigų atstovai bei seniūnai. Jei medis, kurį prašoma pašalinti, auga kultūros paveldo teritorijoje, išsakyti savo nuomonę iš Klaipėdos atvyksta ir Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovas.

Visi miestelėnai, nepatenkinti kurio nors medžio kaimynyste, prašymą jį pašalinti turi nešti į seniūniją, juos priima seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas.

Pavaduotojas pasakoja, jog šilutiškiai nurodo įvairiausių priežasčių, dėl ko norėtų atsikratyti kokio nors lapuočio ar spygliuočio. Vieniems pavasarį žydintys medžiai sukelia alergiją, kitiems rudenį tenka per daug lapų grėbti, dar kitiems jie užstoja saulę, tad kambariuose yra tamsu.

Jei medį apžiūrėję komisijos nariai mato, kad žmonių pretenzijos turi pagrindą, medį leidžiama nupjauti. Bet kartais nutariama, jog užtektų jį tik apgenėti.

„Tokia priežastis, kaip rudenį metami lapai, nėra svari, nes medžių be lapų ar spyglių nėra iš viso“, – sako A.Ivanauskas. Užtat svari priežastis medį nupjauti yra jo pasvirimas. Bet avariniu jis pripažįstamas tik tada, kai pasvirimo kampas siekia 45 laipsnius.

Lauko gatvės klevas jau beveik tiek ir pasviręs – betrūksta kelių laipsnių. A.Ivanauskas patikina, kad medis bus stebimas – jei jis  labiau svirs, bus nupjautas nebeklausiant gyventojų nuomonės.

Sodindami užmirštame, kad medžiai auga

medis Lauko_gPer savo darbo laiką seniūno pavaduotojas pastebėjo, kad žmonės daro daug klaidų sodindami medelius. Kažkada apsigyvenę naujuose daugiabučiuose jie organizavo talkas ir kišo medelius visur, kur tik buvo vietos. Šiandien matome, jog tuomet niekas negalvojo, kad tie medžiai užaugs ir trukdys gyventojams. Todėl dabar neretai prašoma nupjauti net visai sveikus medžius.

Dėl to dažniausiai išsiskiria kaimynų nuomonės, prieinama iki rimtų konfliktų. Mat medis paprastai gožia tik kelis butus, tuo tarpu kiti gyventojai jo nepastebi, todėl ir pretenzijų neturi. Atvirkščiai – pastarieji tuomet stoja į kovą prieš kaimynus ir už žaliąjį miesto rūbą.

Reikia neužmiršti, jog gyventojų susodinti medžiai šiandien yra inventorizuoti, jų sodintojai neturi teisės savavališkai juos šalinti.

Tiesa, pastaroji taisyklė negalioja vaismedžiams – šiuos galima šalinti pačių kaimynų susitarimu, tereikia parašyti prašymą seniūnijoje.

Reikia skaityti taisykles

A.Ivanauskas cituoja medžių ir krūmų veisimo taisykles, kurias paskaitinėti vertėtų visiems, sumaniusiems papuošti savo aplinką žaliuoju rūbu. Tuomet sužinotų, jog medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 10 m iki namų sienų, aukštesni krūmai – ne arčiau kaip 2-2,5 m iki sienos.

Iki apšvietimo stulpų ar kolonų nuo medžio turi likti ne mažesnis kaip 4 m atstumas, o iki kaimyninių sklypų ir gatvių – ne mažesnis kaip 2-3 m atstumas.

Taisyklėse taip pat nurodyta, kur medžius bei krūmus veisti draudžiama, kokius reikalavimus privalo atitikti sodinukai ir dar daug kitų dalykų.

Už liepų nugenėjimą – tūkstantiniai nuostoliai

Negalima pamiršti, kad ir genėti medžius privalu tik laikantis jų genėjimo taisyklių, o ne nurėžti, kur sumanius, – šakas arba viršūnę. Leidimus genėti medžius (kaip ir šalinti) išduoda visos seniūnijos.

Už savavališką genėjimą, kuris medį sužaloja, yra numatytos baudos. Be to, dar priskaičiuojama ir gamtai padaryta žala. Taip jau nukentėjo šilutiškis verslininkas Rimantas Jaruškevičius, kuris pernai pavasarį Taikos gatvėje augančias liepas pavertė… kuolais.

Jau pusantrų metų besitęsiantį bylinėjimąsi dėl tų liepų nugenėjimo akylai stebi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Šilutės agentūros vedėja Galina Misevičienė. Ji pasakoja, kad ATPK protokolas R.Jaruškevičiui už šį nusižengimą dėl įvairių teisinių trikdžių buvo surašytas tik pernai rudenį, o šiemet balandį skirta 188 eurų bauda.
Tačiau verslininkas su tokia nuobauda nesutiko, ją apskundė.

Visgi šiemet gegužės viduryje nutartis įsiteisėjo ir R.Jaruškevičius baudą sumokėjo.

„Tai buvo drastiškas nugenėjimas, sveikos liepos buvo paverstos kuolais. O R.Jaruškevičius nuolat įrodinėjo, kad jis tik šilutiškius pamokęs, kaip reikia medžius genėti“, – prisimena G.Misevičienė.

Kartu jam buvo pateikta ir pretenzija dėl 2 637 eurų žalos gamtai atlyginimo ir pasiūlyta ją geranoriškai sumokėti iki šių metų birželio 26-osios. Verslininkas žalos neatlygino, todėl KRAAD jau ruošia ieškinį teismui dėl žalos gamtai išieškojimo.
Tai pavyzdys, kaip savavališkas medžių „dailinimas“ gali gerokai paploninti piniginę.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.