Rudeninį rūbą beveik numetusiame miške aidi ryškiai apsirengusių žmonių šūksniai, ir iš krūmų tai vienur, tai kitur pakyla ir tolin nuskuodžia žvėreliai… Prasidėjo medžioklės su varovais sezonas.
Taip sakyti galime jau nuo spalio 15-osios, nors tądien į medžioklę su varovais, regis, nesileido nė vienas Šilutės rajono medžiotojų būrelis. Medžiokliai tik susirinko, aptarė situaciją miškuose ir artėjantį sezoną, tvarkėsi savo medžioklės nameliuose. Tai todėl, kad šiemet ruduo ilgai buvo palankus grybautojams, o pro lapijos likučius žmonių galima ir nepastebėti. Tada ir iki nelaimės būtų vos žingsnis.
Tad Šilutės rajono medžiotojai prognozavo, jog į varymines medžiokles jie išsiruoš tik lapkričio viduryje, kai nukris miško medžių lapai. Tik tada bus saugu ir medžioklėse dalyvaujantiems medžiotojams, varovams, ir kitiems žmonėms, atvykusiems į mišką.
Sprendžia patys būreliai
Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijoje registruota 15 mūsų rajono medžiotojų būrelių, draugijai priklauso ir 4 Pagėgių krašto būreliai. Iš viso – arti 700 medžioklių. Tokius skaičius pateikia medžioklės žinovė Nijolė Endrikaitienė.
Medžioklės taisyklėse numatyta, kad medžioklių su varovais sezonas tęsiasi nuo spalio 15 iki vasario 1 dienos.
Tuomet leidžiama medžioti medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių antramečius patinus)), atsižvelgiant į Medžioklės taisyklėse nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama iki balandžio 15 d.
N.Endrikaitienė pati yra medžiotoja, tad gerai žino, jog patys būreliai sprendžia, kada pradės medžiokles.
Varyminės medžioklės – senuosius laikus menanti tradicija, tačiau ir medžioklės sėlinant ar tykant žvėrių bokšteliuose turi savų privalumų. Pasak pašnekovės, iš bokštelio lengviau pastebėti į ką – patiną, patelę ar jauniklį – taikaisi, todėl mažiau tikimybės pažeisti medžioklės taisykles. Varyminėse medžioklėse reikia ir greitesnės reakcijos, o ir sėkmė čia vaidina ne paskutinį vaidmenį.
Bet medžiojant su varovais išbaidoma, o kartu ir sumedžiojama daugiau žvėrių. Todėl tai ypač palanku dabar, kai vis dar nepavyksta pažaboti kiaulių maro. Šią ligą platinantys šernai tūno savo buveinėse, iš kurių juos išvaryti lengviau medžiojant su varovais. 
Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, kuriame išreiškiama viltis, jog varyminės medžioklės padės reguliuoti šernų gausą. Juos medžioti dabar leidžiama visus metus, tačiau ne visi medžioklės būdai – tykojimas, sėlinimas, laukimas bokšteliuose – būna pakankamai efektyvūs. Per praėjusį sezoną Lietuvoje sumedžioti 32 624 šernai, Šilutės rajone – 474.
„Šilutės rajone ir aplinkiniuose rajonuose kiaulių maro dar nenustatyta, tad dėl to galime nesijaudinti“, – pasidžiaugia N.Endrikaitienė.
Vilkai irgi nelabai „atakuoja“ mūsų rajoną. Štai pernai iš viso užfiksuoti 3 atvejai, kai Bikavėnų kaime siautėję pilkiai papjovė 5 gyvulius. Jų savininkams buvo priskaičiuota 1444 eurai žalos. Šiemet kol kas buvo tik vienas toks atvejas, o telyčios netekęs Švėkšnos seniūnijos ūkininkas patyrė 522 eurus nuostolių.
Tuo tarpu šalyje šiemet iki rugsėjo užfiksuoti 196 pilkių plėšikavimo atvejai, ir tai penktadaliu mažiau, nei buvo pernai per tą patį laiką.
Šiemet Lietuvoje leista sumedžioti 60 vilkų. Ar į šį skaičių įeis ir šilutiškių medžiotojų laimikiai, nežinia, mat pernai mūsų krašte nebuvo nušautas nė vienas vilkas.
Pradės tik lapkritį
Ilgametis medžiotojas, juknaitiškis Valentinas Dylertas prisimena, jog prieš porą metų buvo kilusi diskusija dėl varyminių medžioklių uždraudimo. Ji įsiplieskė po to, kai kituose rajonuose medžioklės metu žuvo du varovai.
Tačiau, pasak V.Dylerto, draudimui pritarė tik dalis medžiotojų. Galiausiai buvo sugriežtinti varyminių medžioklių reikalavimai, be kita ko – ir varovams. Jie privalo vilkėti gerai iš tolo matomą aprangą, eidami neatsilikti ir pan. Kartu su varovais eina ir keli tikrieji medžiotojai, kurie stebi, kad šie laikytųsi visų instrukcijų. V.Dylertas mano, kad nebūtų logiška uždrausti varymines medžiokles.
V.Dylertui pritaria ir Šilutės urėdas Vaidas Bendaravičius, Žukų medžiotojų būrelio narys. Anot jo, varyminės medžioklės – pačios įdomiausios, nes į jas susirenka daugiau medžiotojų. Ir ne tik tam, kad medžiotų, bet ir tiesiog norinčių pabendrauti su bendraminčiais. Šio būrelio nariai į mišką eina tik kai nukrenta medžių lapai, kad puikiai būtų matomi ir varovai, ir visi miško lankytojai, jei tokių pasitaikytų.
V.Bendaravičiui ypač imponuoja varyminių medžioklių tradicija – sumedžiotų žvėrelių ir pačių pasižymėjusių medžiotojų pagerbimas eglės šakele.
Spalio 15-ąją Žukų būrelio medžiokliai taip pat susirinko, bet nemedžiojo, o tvarkė savo medžioklės namelį. Vyrai sutarė, kad šiemet medžiokles gal pavyks pradėti tik lapkričio viduryje, nes miškai dar nenumetė savojo rūbo.
Pažeidimų mažėja
Kaip medžiotojai laikosi medžioklės taisyklių, stebi Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos specialistai. Jos vadovas Stanislovas Sudeikis sako, kad tikrinimai planuojami iš anksto, be to, dalyvaujama ir visose Aplinkos ministerijos organizuojamose akcijose.
Ar medžiojami tik tie žvėrys, kuriuos leidžiama, ar medžiotojai turi leidimus ginklams, ar varovai dėvi ryškias liemenes, ar tinkamai prižiūrėti ginklai, ar žvėrys gabenami prisilaikant veterinarinių reikalavimų ir ar visi medžiotojai blaivūs – tokie ir panašūs dalykai rūpi gyvosios gamtos saugotojams. Pasak S.Sudeikio, jei turima informacijos, kad miške gali būti neblaivių medžiotojų, tikrinti vykstama su policijos pareigūnais.
„Iš anksto medžiotojams apie apsilankymą nepranešame, bet per metus kiekvieną būrelį patikriname po 2-3 kartus. Labiausiai mums rūpi, kaip laikomasi visų saugumo reikalavimų. Ir džiugu, kad kasmet įvairių pažeidimų vis mažėja“, – apibendrina S.Sudeikis.