Birželio 8-ąją Šilutės uoste rinkosi medžiotojai, aidėjo medžioklės ragai, šautuvų garsai, buvo eksponuojami medžioklės trofėjai. Daugiau kaip 500 narių jungianti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugija tądien šventė 70-ąjį savo veiklos jubiliejų.
Į šventę atvyko apie 300 Šilutės ir Pagėgių krašto medžiotojų ir žvejų, draugijos veteranai, garbūs svečiai. Padėkos raštais ir medžiotojų globėjos Medeinės medaliais buvo pagerbti veteranai.
Nuo 2012 metų draugijai vadovaujanti Nijolė Endrikaitienė priminė istoriją, medžiotojų pareigas ir tai, kad medžioklė yra originaliomis tradicijomis apipinta šventė. Nenutylėjo ir to, kad valdžios paskelbtos pastarojo meto medžioklės reformos kelia pavojų medžiotojų vienybei.
Aplankė garbūs svečiai
Šilutės r. medžiotojų ir žvejų draugijos jubiliejų pagerbė Seimo nariai Alfredas Stasys Nausėda, Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas, Šilutės vicemeras Sigitas Šeputis, Urėdijos regiono padalinio vadovas Romas Gečas.
„Šią ypatingą jums dieną noriu pasidžiaugti, kad Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugija mini septyniasdešimties metų veiklos jubiliejų. Mūsų kraštiečių medžioklės tradicijos išties gilios ir labai gajos. Jūs esate ne tik miško sanitarai, bet ir aktyviai dalyvaujate visuomeniniame gyvenime – organizuojate varžybas, savo trofėjus eksponuojate parodose“, – kalbėjo mero pavaduotojas S. Šeputis.
N. Endrikaitienė priminė draugijos, kurios pirmtakė yra garsiausio šalies gamtos mokslininko prof. Tado Ivanausko 1920 m. sukurta taisyklingos medžioklės draugija, istoriją. Ji pasakojo, kad sudėtinga prieškario laikų Pamario krašto istorija šiek tiek pavėlino šilutiškių medžiotojų prisijungimą prie Lietuvos medžiotojų draugijos. Tiek prieškariu, tiek pokario metais šilutiškiai medžiojo pavieniui. Tik 1949 m. apie 150 medžiotojų tapo tik ką įsteigtos Šilutės medžiotojų draugijos nariais, o 1962-aisiais visi medžiotojai susibūrė į 12 būrelių.
Klubai ir būreliai aktyviai dalyvauja draugijos organizuojamuose renginiuose. Ir praėjusį savaitgalį į uostą atvyko 15-os būrelių atstovai iš Šilutės ir Pagėgių krašto. Šventės metu jie buvo parengę stendus, eksponavo trofėjus, bendravo. Buvo pagerbti ir aktyviai draugijos veikloje dalyvaujantys veteranai Augustas Miliauskas, Valteris Sakutis, Juozas Rimvaldas Dobilinskas, Antanas Balandis, Evaldas Preikšas.
Priminė svarbiausią medžiotojų pareigą
Pasak draugijos vadovės, šiandien krašto medžiotojų būreliai turi sukaupę didelę patirtį, kaip geriau ir racionaliau tvarkyti medžioklės ūkį, įdomiai pramogauti ir nepamiršti medžiotojiškų pareigų, puoselėti gamtosaugos ir medžioklės tradicijas. Visa tai noriai perima jaunieji medžiokliai, kurie sugalvoja ir naujovių.
N. Endrikaitienė priminė svarbiausią visų draugijos narių pareigą, nepakitusią per ilgus dešimtmečius – tai medžiojamosios faunos apsauga ir gausinimas.
„Rūpindamiesi fauna, puoselėdami medžioklės kultūrą, tradicijas ir papročius jie daug prisideda prie gamtos saugojimo, formuoja medžiotojams ir medžioklei palankią viešąją nuomonę, nes ne paslaptis, kad medžiotojams šiandiena netrūksta iššūkių ir išbandymų“, – sakė ji.
Pasak jos, dalis žmonių dėl savo įsitikinimų ar stokodami žinių yra nusiteikę prieš medžioklę. Kiekvienas medžiotojas savo pavyzdžiu ir veikla turi įrodyti visuomenei, kad medžioklė ir mūsų laikais yra reikalinga – tai graži,
originaliomis tradicijomis turtinga šventė, o ne tik siekimas sumedžioti žvėrį ar paukštį. Tai aktyvaus poilsio, bendravimo su gamta, laisvalaikio praleidimo būdas, racionalus gyvosios gamtos išteklių naudojimas, žvėrių populiacijų reguliavimas.
Reformos kelia nerimą
Pasak N. Endrikaitienės, valdžios paskelbtos pastarojo meto medžioklės reformos kelia pavojų medžiotojų vienybei. Yra nuogąstavimų, kad medžiotojai gali išsibėgioti kas sau, o rajonų draugijoms atsiranda pavojus netekti egzistavimui reikalingų lėšų. Pavyzdžiui, nuo šių metų klubai už medžioklės plotus turi mokėti dvigubai už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.
Visgi draugijos narė viliasi, kad Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos nariai išliks vieningi, klubai ir būreliai laikysis drauge.
„Vieningą medžiotojų balsą turėtų labiau išgirsti medžioklę Lietuvoje reguliuojančios institucijos, Lietuvos medžiotojai galėtų ne tiktai drąsiau derėtis dėl medžioklės reikalų su šalies valdžia, bet ir toliau abipusiškai naudingai dalyvauti europinėse ir pasaulinėse medžiotojų organizacijose, sėkmingiau gerinti medžiotojo įvaizdį visuomenėje, dalyvauti medžioklės trofėjų parodose ir kituose medžiokliniuose renginiuose, kurie praturtina medžiotojų gyvenimą, supažindina su medžioklės ir draugijos istorija, skatina juos gilinti žinias, įnešti savo indėlį į Lietuvos paveldą“, – dabartinio medžiotojų gyvenimo aktualijas išsakė N. Endrikaitienė.