Norėdamas pasidalinti su skaitytojais savo asmenine patirtimi ir atradimu, į redakciją užėjo šilutiškis Edesijus Michailovas. Kažkada buvęs aktyvus Šilutės visuomenės narys jis dabar dienas leidžia užsiimdamas savo malonumu – daržininkyste. Bulves E. Michailovas augina jau daugiau nei 30 metų ir turi neįprastą mėlynųjų bulvių rūšį, kurią iš vieno gumbo, kantriai puoselėdamas per penkerius metus, išaugino iki daugiau nei tonos. Pasirodo, bulvės, apie kurias pasakoja Edesijus, – tikras gėris: nebijo ligų, ypač maro, kovoja su vėžinėmis ląstelėmis, gerina regėjimą ir dar daug visko gero turi.
Pradėjo nuo vienos bulvės
Edesijus papasakoja, kad pirmąkart tokias mėlynas išoriškai ir viduje bulves pamatė svečiuodamasis pas savo seserį Klaipėdoje. Ši tokios rūšies penkias bulves buvo gavusi iš kaimyno jūrininko, kuris jas parsiplukdė iš Brazilijos. Gavęs viena bulvę Edesijus ją padalijo į keturias dalis ir pasisodino savo darže. Pirmasis derlius – pusė kibiro mėlynų bulvių. Taip per 5 metus Edesijus šį derlių išplėtė iki tonos – tiek jis prikasė pernai rudenį.
Užaugintomis bulvėmis pašnekovas dalijosi su artimaisiais: pasakojo apie jų naudą, duodavo paragauti pagamintų patiekalų, dalijo sėklas.
Rodydamas dailias, stambiagumbes mėlynas bulves pašnekovas ir su „Šilutės naujienomis“ dalijosi atrasta jų didžiule nauda. Žinoma, Edesijus ne tik rūpinasi neįprastų bulvių derliumi, bet apie jas ieškojo ir informacijos, stebėjo savo paties sveikatą. Ir džiaugiasi, kad per pastaruosius metus ji labai pasikeitė į gerąją pusę.
Taigi, į Edesijaus rankas prieš 5 metus pateko mums, lietuviams, visai neįprastos bulvės gumbas – mėlynas kaip mėlynė. Net ir vidus tos bulvės visas mėlynas. Ieškodamas ir rinkdamas informaciją apie tokią bulvių rūšį, pašnekovas nemažai bendravo su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) bulvių selekcininke dr. Rita Asakavičiūte. Pastaroji taip pat neslėpė susidomėjimo ir jau ruošia šią bulvių rūšį panaudoti, siekiant sukurti lietuviškas.
Ką sako spalva?
Lietuviai taip mėgsta bulves, kad jas vadina net antrąja duona, ir jų per metus suvalgo labai daug. Tačiau egzotiškos išvaizdos – rausvo, melsvo ar tamsiai violetinio minkštimo bulvės dar retai puikuojasi ant tautiečių stalų. Ir be reikalo.
Pasakodamas Edesijus pasidalijo ir bulvių istorija. Anot pašnekovo, pirmosios bulvės Lietuvoje pasirodė maždaug XVIII amžiaus viduryje. Jos atkeliavo iš Vokietijos. Tačiau dar tuomet žmonės nepripažino jų vertės, net vadino „Velnio obuoliais“ ir jų valgymą laikė nuodėme. Tačiau ilgainiui žmonės priprato prie bulvių ir jos šiandien neatsiejama mūsų maisto dalis.
Anot Edesijaus, mokslininkai atliko unikalų tyrimą ir nustatė, kad spalvotos bulvės ne tik turi daugiau vertingų medžiagų, tokių kaip antocianinai, bet ir efektyviai kovoja su skrandžio vėžinėmis ląstelėmis, mažina laisvuosius radikalus, stabilizuoja kalogeną, kuris yra baltymas, palaikantis kūno vientisumą, kaip pagrindinė sausgyslių, raiščių ir kremzlių sudedamoji medžiaga.
Kitaip tariant, maistas, kuriame yra antocianinai – tikras gėris, nes ilgina amžių, gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą, atlieka vėžio prevenciją ir atitolina senatvinę demenciją. O kad tuo įsitikintume, prisiminkime kitus vaisius ir daržoves, kurie yra mėlynos ar violetinės spalvos, nes juose yra antocianinai. Tai – mėlynės, granatai, burokėliai, ir visi žino, kokie jie vertingi sveikatai.
Dėl mėlynos spalvos bulvės laikomos vienu iš daugiausiai antioksidantų turinčių maisto produktų. Apie antioksidantų svarbą turbūt irgi niekam nereikia priminti – jie stiprina imunitetą, lėtina senėjimo procesą, gerina atmintį, veikia kaip profilaktinė priemonė, užkertanti kelią vėžinių ląstelių formavimuisi.
Verda, kepa ir valgo
Edesijus pasidalijo asmenine patirtimi, kad pastaruosius metus, vartodamas mėlynąsias bulves, taip sustiprino savo regėjimą, kad šiuo metu, net būdamas 79-erių, gali skaityti be akinių.
„Būtent dėl to, ką patiriu ir kuo gyvenu, noriu ir pasidalinti su šilutiškiais. Jei tokios bulvės atneša vien naudą, noriu skleisti šią žinią ir kviesti žmones, kad jie pradėtų daugiau vartoti mėlynųjų bulvių, kurios daug sveikesnės, o jų skonis – puikus“, – sako Edesijus.
Pašnekovas pasakoja, kad šias bulves išvirus ar iškepus violetinė spalva pasikeičia į mėlyną. Verdant jas vandenyje, nuoviras nusidažo mėlyna spalva. Kadangi verdant ar kepant bulvės gali sukristi, geriausiai jas gaminti su lupenomis.
Svarbu žinoti, kad bulvės tamsesniu violetiniu minkštimu turi kur kas daugiau krakmolo nei baltosios, greičiau suverda, todėl labai tinka gaminti košes ir tyreles. O pats Edesijus dar išbandė, kad iš mėlynųjų bulvių neblogi gaunasi ir lietuviškieji cepelinai, plokštainis, įvairios mišrainės.
Be to, šių mėlynų bulvių skonis labai geras. Verdant 20 minučių jose nekinta fenolinių rūgščių kiekis, bet gerokai sumažėja antocianinų.
Ši bulvių veislės yra vėlyvoji, ilgiausiai auga, vėliausiai nudžiūsta bulvienojai, jos neserga bulvių maru – turi šiai ligai atsparumą. Bulvienojai įprastai žaliuoja dar ir rugsėjį.