Nuo 2011 metų vasario dirbanti 6-ojo šaukimo Šilutės rajono savivaldybės taryba į rajono istoriją įeis kaip nestabiliausių politikų valdžia: jungdamiesi, perbėgdami, skirdamiesi, išduodami ir viliodami vieni kitus postais, politikai rajono vadovus pakeitė jau trečią kartą.
Po beveik 14 metų pertraukos prie rajono vairo stojusiam merui Šarūnui Laužikui vadovauti savivaldybei geriausiu atveju liko šiek tiek daugiau nei vieneri metai – iki 2015 kovo mėnesio, kai įvyks nauji savivaldos rinkimai.
Valdžios perėmimas jau turi įprastas tradicijas. Paprastai buvęs meras naująjį merą pasveikina ir atiduoda mero regalijas – išvaizdžią sidabrinę grandinę. Tačiau ketvirtadienį iš pareigų atstatydintai rajono merei Daivai Žebelienei neužteko tvirtybės atlikti pareigas iki galo.
Kai išrinktas naujasis rajono meras Š.Laužikas ėmėsi kitų politinio pasitikėjimo valdžios atstovų atstatydinimo procedūrų, D.Žebelienė prapuolė iš Tarybos posėdžių salės, užsidarė mero kabinete ir ten prabuvo mažiausiai porą valandų – tol, kol baigėsi neeilinis rajono Tarybos posėdis.
Mero regalijas konservatoriui Š.Laužikui uždėjo vienas iš jam valdžią suteikusio perversmo bendražygių – „tvarkietis“ Vaidas Pavilonis.
Kaip virto valdžia?
Darbo partijos frakcijos pirmininkui Sauliui Stankevičiui perskaičius pareiškimą apie nepasitikėjimą rajono mere D.Žebeliene ir pradėjus atstatydinimo iš pareigų procedūrą, niekas iš valdančiosios daugumos politikų net nebandė jos ginti.
Pati D.Žebelienė, atsakydama į jai pareikštą nepasitikėjimą, galėjo kalbėti mažiausiai 10 minučių, tačiau jos kalba truko daug mažiau. D.Žebelienė priminė, kokius darbus jai buvo privalu dirbti pagal Tarybos reglamentą. Sakė, kad stengėsi dirbti kuo geriau ir naudingiau visai rajono bendruomenei. Kalbėjo, kad gal ir buvo klaidų, bet jas galima ištaisyti.
Dar nežinodama būsimo balsavimo rezultatų, D.Žebelienė savo kalboje jau atsisveikino su koalicijos partneriais, dėkojo buvusiems pagalbininkams ir rėmėjams.
Vienintelė posėdžio dalyvė, kuri pabandė šiek tiek sutrukdyti interpeliacijos procedūras ir dar bent trumpam prailginti D.Žebelienės valdžios trukmę, buvo LR Vyriausybės atstovė Daiva Kerekeš.
D.Kerekeš nuomone, sprendimo projektai dėl interpeliacijos rajono merei, administracijos direktoriui ir jo pavaduotojams, nėra paremti biudžeto lėšomis: sprendimuose yra numatytos išeitinės kompensacijos, tačiau tos išlaidos nėra suplanuotos biudžete.
Ji teigė, kad tokie sprendimai pažeis Biudžeto sandaros įstatymą, nes nėra nurodyta, iš kur bus paimtos lėšos kompensacijoms mokėti.
Tačiau Vyriausybės atstovės priekaištus nuneigė opozicijos lyderis, prieš pusantrų metų iš mero posto atstatydintas politikas Virgilijus Pozingis. Jis pareiškė, kad vyriausybės atstovė tendencingai klaidina žmones, kad Savivaldos įstatymas nedraudžia bet kada atstatydinti iš pareigų pasitikėjimą praradusį savivaldybės vadovą, kad tokios procedūros niekaip nesusijusios su biudžeto lėšomis. Be to, V.Pozingis papriekaištavo, kodėl D.Kerekeš nieko neužsiminė apie tokius pat galimus pažeidimus, kai dalyvavo tokiomis pat aplinkybėmis surengto jo atstatydinimo iš mero pareigų posėdyje.
Vyriausybės atstovė D.Kerekeš daugiau pretenzijų dėl merės atstatydinimo procedūrų nebeturėjo.
Merė krito be pasipriešinimo
Buvusios valdančiosios daugumos frakcijų pirmininkai pareiškė, kad jie nedalyvaus balsavime dėl D.Žebelienės atstatydinimo.
Už rajono merės D.Žebelienės atstatydinimą iš pareigų balsavo visa naujoji valdančioji dauguma – 5 Darbo partijos politikai (Saulius Stankevičius, Darius Soščeka, Darius Pundžius, Algimantas Čeponis ir Juozas Sauspreškis), 2 Žaliųjų – valstiečių sąjungos politikai – V.Pozingis ir Genovaitė Kimbrienė, 2 partijos Tvarka ir teisingumas politikai – Vaidas Pavilonis ir Gintaras Bružas, 4 Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų politikai – Šarūnas Laužikas, Birutė Kleinaitė, Vincenta Bubilienė ir Albina Bumblauskienė bei 2 nepriklausomi politikai – Povilas Tunaitis ir Stasė Skutulienė.
Patarė bandyti vėliau
Renkant naują merą buvo pasiūlytos net trys kandidatūros – Šarūnas Laužikas, Vytautas Laurinaitis bei Virgilijus Pozingis.
Pastarasis kandidatuoti į mero postą atsisakė. O V.Laurinaičiui pasiūlymas konkuruoti dėl mero kėdės su Š.Laužiku buvo priimtinas. Savo sutikimą kandidatuoti V.Laurinaitis teisino siekiu didesnės demokratijos.
Vicemero Algirdo Balčyčio pasiūlymas V.Laurinaičiui tapti kandidatu į mero postą tikriausiai iš anksto nebuvo aptartas, nes V.Laurinaitis nebuvo parengęs jokios savo pristatymo kalbos. Jis tik dalijosi prisiminimais, kad bemaž prieš trejus metus jį viena koalicija jau buvo pasiūliusi kandidatu į rajono merus. V.Laurinaitis sakė manantis, kad dabar „galėtų būti atstatytas istorinis teisingumas“.
Tačiau V.Laurinaičio svajonę sumenkino „darbietis“ Saulius Stankevičius, kuris palinkėjo V.Laurinaičiui bandyti tapti rajono meru nebent tik po kokių dešimties metų.
Kels rajono ekonomiką
Š.Laužikas savo rinkimų į merus kalboje kritikavo buvusius bendražygius ir nušvietė pagrindinę valdymo kryptį – pagal savivaldos išgales stiprinti savivaldybės ekonomiką.
Š.Laužikas kalbėjo, kad reikės išmokti gyventi pagal kišenę, nebus galima pirkti daugiau paslaugų, neskiriant pakankamai lėšų mokyklų šildymui, moksleivių pavėžėjimui ir kitoms komunalinėms išlaidoms. Jo nuomone, Savivaldybė taip žlugdo savo įmones stumdama jas į skolų liūną.
Pasak Š.Laužiko, Savivaldybės įmonės turi teikti kokybiškas ir kuo pigesnes paslaugas rajono gyventojams, o geriausiu atveju uždirbti pelno jų savininkui – Savivaldybei.
Tikriausiai, vėl bus atidėtos politikų A.Jako ir A.Balčyčio stumiamos idėjos apie naujo sporto ir pramogų komplekso statybas.
Be to, pasak Š.Laužiko, negali būti vykdomos socialinės propagandinės akcijos, kai žaidimų aikštelės yra statomos už Savivaldybės įmonių lėšas. Tokį vieną buvusios valdžios „gerąjį darbelį“ – vaikų žaidimo aikštelės Gluosnių gatvėje statybos išlaidas – apmokėjo UAB „Šilutės vandenys“.
Š.Laužiko nuomone, neišnaudojamas Savivaldybės valdomas turtas, pastatai. Jis stebėjosi, kad net už Europos Sąjungos paramos lėšas sukurtas Savivaldybės turtas (toks, kaip Šilutės uostas) neduoda jokio pelno.
Nors įvairiausios Vyriausybės ar Seimo institucijos ragina remti ir skatinti verslą, Š.Laužiko nuomone, verslas – nei tvora, nei gimdyvė, todėl geriausia parama verslui – apmokėti visas skolas už jau suteiktas paslaugas.
Pasak Š.Laužiko, reikia mažinti administravimo kaštus. Jo duomenimis, nuo 2000 m., kai savivaldybėje gyveno 60 tūkstančių žmonių, iki 2013 m., kai jų liko 45 tūkstančiai, Savivaldybės viešasis administravimas nesumažėjo.
Po Š.Laužiko kalbos daugiau niekas neagitavo už ar prieš kandidatus. Įvyko slaptas balsavimas, kuriame dalyvavo visi 27 rajono politikai. Už Š.Laužiką balsavo 15 politikų, o V.Laurinaičiui liko 12 buvusios valdančiosios koalicijos politikų balsų.
Atstatydinami nesipriešino
Išrinkus rajono meru Š.Laužiką, iš pareigų atstatydinti ir visi buvę jo bendražygiai: mero pavaduotojas Algirdas Balčytis, Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis ir jo pavaduotojas Vygantas Kamarauskas.
Iš politinio pasitikėjimo pareigų laikinai liko neatleistas tik direktoriaus pavaduotojas Alvidas Šimelionis, kuriam pavesta eiti direktoriaus pareigas iki sausio 2 dienos, kai bus perduoti įgaliojimai naujai išrinktam administracijos direktoriui Tomui Budrikiui.
Nė vienas atleidžiamasis iš pareigų nė nebandė aiškintis priežasčių, kodėl jų darbas neįtiko naujai valdančiajai koalicijai. Todėl vyko tik formalios balsavimo procedūros, kurių rezultatai vienodi: už atleidimą – 15 rajono politikų.
Visiems atleistiesiems iš pareigų Tarybos sprendimu bus išmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinės kompensacijos.
Tik pareigas praradusiam vicemerui Algirdui Balčyčiui nebuvo paskirtos jokios finansinės kompensacijos, nes jis per pusantrų metų taip ir nespėjo tapti etatiniu mero pavaduotoju.
Visa valdžios perversmo kaina – mokėti išeitines kompensacijas postus praradusiems politikams – mokesčių mokėtojams atsieis 27,3 tūkst. litų.