Miesto gyventojų skaičius – ne vienintelis rodiklis, skatinantis verslininkus juose kurti parduotuves, grožio salonus ar kavines. Kol pasienyje esančiuose miestuose su žiburiu reikia ieškoti pavienių degalinių, nė 20 tūkst. gyventojų neturinčios Šilutės apylinkėse, pasak vieno įmonių katalogo, veikia beveik dvidešimt bankų ir kredito unijų, vos 18 tūkst. žmonių apgyvendintame Radviliškyje ką tik atidaryta šešta žinomų prekybos centrų parduotuvė.
Kokiomis strategijomis naudojasi Lietuvos verslininkai šalyje kurdami naujas prekyvietes ir kitas įvairias paslaugas teikiančias įstaigas?
Atvykus į mažesnį miestelį šis neretai gali nustebinti parduotuvių gausa. Tuo tarpu apsilankius kitame panašaus dydžio, o kartais – ir didesniame mieste, sunku rasti ir patinkantį restoraną ar degalinę.
Pasak marketingo specialistų, tai – normali praktika, o verslininkų planus įkurti įstaigas ar parduotuves lemia ne tik vartotojų kiekis, bet ir jų pragyvenimo lygis bei istorinės miesto tradicijos. Nereikėtų stebėtis ir smulkiųjų verslininkų gausa – pasak specialistų, tai lemia stambiųjų baimė mažai gyventojų turinčioje vietovėje veikti nepelningai.
Verslą lemia ir istorinės aplinkybės
Ieškoti didesnio produktų ar paslaugų pasirinkimo didesniame mieste – ne visuomet teisingas sprendimas. Kartais parduotuvių gausa gali nustebinti ir mažesnis, bet pasiūla didesnes aplinkines vietoves lenkiantis miestas.
Pasak Lino Šimonio, rinkodaros strategijos ir pozicionavimo konsultanto, tokia statistika jo nestebina – tai galima paaiškinti atsižvelgiant į rinką tiek šalyje, tiek pačiame mieste.
Tuo tarpu Utenos rajono savivaldybė, atvirkščiai, lyginant su kitais, išsiskiria mažmeninių įstaigų gausa. Nors rajoną gyventojų skaičiumi lenkia tiek Kėdainių, Telšių, Jonavos, Šilutės, Tauragės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės, šiame smulkieji verslininkai įsigalėję labiau.
„Verta atsižvelgti ir į tai, jog dažnai verslas mažesniame mieste gali suktis mažesnėmis veiklos sąnaudomis (pigesnė patalpų nuoma, galbūt pigesnė darbo jėga) negu didesniame mieste.
Be to, pavyzdžiui, Pagėgių gyventojai gali toleruoti grožio salono šiek tiek aukštesnę kainą, jei salonas veikia Pagėgiuose, nes jiems neapsimokės važiuoti, kad ir į nežymiai pigesnį saloną Tauragėje ar Šilutėje“, – pastebėjo Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkas Simonas Bartkus.
Pasienyje degalines rasti sunkiau
Įdomu tai, kad kai kurios šalies vietovės pasižymi konkrečių paslaugų tiekėjų stoka, pavyzdžiui, degalinėmis. Vieno įmonių informacijos katalogo duomenimis vos po vieną degalinę yra pasienio miestuose – Šalčininkuose ir Pagėgiuose.
L.Šimonio teigimu, tokią statistiką lemia keletas veiksnių.
„Įstaigų skaičius priklauso nuo dviejų dalykų – istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir konkurencijos. Pastaruoju atveju įstaigų gali būti arba labai daug, arba labai mažai. Pavyzdžiui, pasienyje konkurenciją sudaro pigesni degalai iš užsienio“, – kalbėjo jis.
Šį reiškinį taip pat paaiškino ir LiMA specialistai. Jų teigimu, įvairias paslaugas teikiančių įstaigų ir parduotuvių įkūrimui įtakos iš tiesų turi geografiniai veiksniai.
„Tikėtina, jog pasienio su Rusija ir Baltarusija miestuose dėl egzistuojančios kontrabandos yra mažesnė akcizinių prekių, degalų ir tabako produktų, paklausa“, – paaiškino S.Bartkus.
Kolegą papildė ir LiMA valdybos narys Laimis Jančiūnas. „Geografiniai veiksniai gali darytu įtaką verslui. Pvz. vėjo jėgaines geriau statyti pajūryje. Žuvies parduotuvėlės, rūkyklos taip pat geografiškai arčiau jūros ir pan. Kiekvienas verslas geografiškai stengsis būti ten, kur jam naudingiau”, – pakomentavo jis.
L.Jančiūno teigimu, didelis šių parduotuvių kiekis ir priklauso būtent nuo to, jog vietovė nedidelė: „Jei kiti veiksniai įtakos nedaro (pvz. vieta šalia kelio, kuriuo per diena pravažiuoja tūkstančiai automobilių), tai natūralu, kad mažuose miesteliuose statyti stambius prekybos centrus mažiau apsimoka. Tokiose gyvenvietėse dominuoja smulkios parduotuvės“.
Specialisto manymu, pagalvoti vien apie gyventojų skaičių steigiant bet kokią įstaigą ar parduotuvę tikrai neužtenka.
„Planuojant tokį žingsnį, reikia įvertinti ne tik rinkos dydį, bet ir kitus faktorius pvz. konkurentų koncentraciją, jų pozicionavimą, miesto augimo perspektyvas, darbuotojų pritraukimo galimybes, pirkėju srautus konkrečioje vietoje, jų perkamąją galia, ir t. t. Net ir tankiai gyvenamame mieste esanti parduotuvė gali būti nepelninga, jei pasirinkta bloga vieta, pvz. nepatogus privažiavimas, nepatogus mašinų stovėjimas ir pan. Esmė – generuojama apyvarta, todėl prieš atidarant parduotuvę rekomenduotina atlikti tyrimus, kad išsiaiškinti kokia toje vietoje vidutinė krepšelio suma, koks kliento profilis, koks lankytojų srautas, ir t. t.“, – sakė jis.
