Ministras K.Trečiokas: „Reikia ir bokšto, ir žiotis gilinti, tik nežinia už ką…“

ZIOTYSĮ visus pastaruoju metu šilutiškiams ir rusniškiams rūpimus klausimus vietoje įsigilinti nutaręs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas antradienį apvažiavo Pamarį, o tada atsakė į žiniasklaidos klausimus.

Ministro nuomone, apžvalgos bokštas Rusnėje, apie kurio būtinumą, o ypač – tinkamiausią vietą pastaruoju metu daug diskutuojama, būtinas, ir statyti jį vertėtų ant Atmatos upės žiočių. Tačiau turėsime jį ar ne, ir kada tai bus, dar neaišku, mat iškyla papildomo milijono problema…

Pritaria ministras ir Pakalnės – Rusnaitės upių žiočių valymo būtinybei, bet ir vėl – neaišku, nei kada, nei iš ko.

K.Trečiokas nemano, kad vertėtų uždrausti verslinę žvejybą šalies vidaus vandenyse, nors kaip tik tokią būtinybę pastaruoju metu ypač akcentuoja jo pirmasis pavaldinys, viceministras Linas Jonauskas. Ministro nuomone, reikia tik riboti tokią žvejybą, atsižvelgiant į žuvų išteklius.

Tokias savo mintis ministras pasiuntė šilutiškiams per spaudos atstovus.

 Dėl bokšto taško nepadėjo

Svečią pristatęs rajono meras Vytautas Laurinaitis informavo, jog pagrindinis ministro K.Trečioko vizito tikslas buvo „įvertinti ambicingus savivaldybės planus“ ir apžiūrėti galimas apžvalgos bokšto statymo vietas Rusnės saloje.

Kaip žinia, dėl šio statinio vietos diskusija kilo tarp bendruomenės „Rusnės sala“ atstovų bei Nemuno deltos regioninio parko tarybos, kurie siūlė bokštą statyti arčiau Atmatos upės žiočių, ir Savivaldybės vadovų, planavusių, kad apžvalgos bokštas atsirastų prie Uostadvario uosto.

Ministras pripažino, kad toks bokštas būtų geras turistų traukos centras, tuo pačiu – ir galimybė užsidirbti vietos verslininkams. Jo nuomone, apskritai Pamariui iki šiol trūksta valdžios dėmesio, todėl čia  neišnaudojamos visos galimybės pritraukti lankytojus, trūksta infrastruktūros ir žvejybos mėgėjams.

Ministras sakė, kad „jausmiškai“ būtų linkęs pritarti, jog statinys būtų statomas ne Uostadvaryje, bet prie Atmatos upės žiočių. Toji vieta labiau tiktų ir paukščių stebėtojams.

Bet tvirtų pažadų, kad bokštas jau tikrai bus statomas bendruomenės norimoje vietoje, K.Trečiokas nedalijo, tik aptakiai kalbėjo, jog reikia atsižvelgti į finansines galimybes. Mat jei bokštas būtų statomas Atmatos krante, pinigų reikėtų bent milijonu daugiau. Todėl vietos bokštui parinkimo istorijoje, anot ministro, taškas dar nepadėtas, galutinai apsispręsti esą prireiks dar bent kelių mėnesių.

Upių žiočių valymas: gal kada nors…

Krašto laivininkams itin svarbus objektas yra Pakalnės – Rusnaitės upių žiotys, nes tai – išėjimas į Kuršių marias. O šiandien tą išėjimą verkiant reikia valyti, gilinti.

Ministras K.Trečiokas sakė suprantantis tos vietos reikšmę ir salos, ir viso rajono bendruomenei, ir manantis, kad problemą būtina spręsti. Kitaip ir naujieji uosteliai bus negyvybingi.

Tačiau yra viena problema – nėra pinigų žiotims išvalyti: Europos Sąjungos finansavimas, ministro žodžiais tariant, nėra „tam tinkama paskirtis“, o valstybės biudžetą esą reikia pamiršti. Anot K.Trečioko, šių žiočių gilinimas turėtų rūpėti ir Susisiekimo ministerijai, tad lėšų teks ieškoti kartu. Jis ir vėl tik aptakiai sakė, jog Lietuvoje jau yra patirties, kaip galima „išsilankstyti“, tad gal kas nors kada nors ir išeis…

Pavaldinio žodžiuose įžvelgia politikavimąministras treciokas siluteje

Verslinė žvejyba vidaus vandenyse – daugeliui Pamario (ir visos Lietuvos) gyventojų rūpinti sritis. Kuršių marios – irgi vidaus vandenys, tad visiems žvejybos verslininkams pastaruoju metu kelia nerimą aplinkos viceministro L.Jonausko pareiškimai apie būtinybę uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse.

Ministras K.Trečiokas sakė manantis, kad visai uždrausti žvejybos nereikia, bet vertėtų kai kur ją riboti, atsižvelgiant į vandens telkinių būklę ir žuvies išteklius. Anot jo, iki šiol daug vandens telkinių buvo nuniokoti ir išgaudyti, žvejoti juose nebėra ko, o kai kur Lietuvoje jau yra ir negyvų ežerų. Tad tokius vandens telkinius pirmiausia reikia atgaivinti ir kontroliuoti žvejybą juose būtina.

O viceministro L.Jonausko pareiškimuose K.Trečiokas sakė įžvelgiantis tiesiog politikavimą.
Kartu atvykęs Seimo pirmininkės pavaduotojas Kęstas Komskis sakė, kad jau laikas atlikti „namų darbus“ ruošiantis kitam – nuo 2020-ųjų metų ateisiančiam ES finansavimo laikotarpiui, nes tai, ką padarysim dabar, kur „įkalsime kuoliukus“, bus pastebėta ir pretenduos į finansavimą.

K.Komskio nuomone, jei Lietuva nori sustabdyti emigraciją, pirmiausia turi rūpintis regionais, o be solidžios paramos nieko nepasieksime. Šilutė, anot K.Komskio, yra „unikalus Dievo užkampis, kuriame – daug neartų dirvonų“, o turizmas gali sukurti daug darbo vietų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.