Antradienį mirė žinomas skulptorius, nacionalinės premijos laureatas Stanislovas Kuzma. 65-erių menininkas į Lietuvos skulptūros istoriją įėjo garsiais darbais.
„Juknaičiai pakeitė mano gyvenimą”, – yra sakęs S.Kuzma, Juknaičiuose palikęs išskirtinių kūrinių.
Skulptorius Juknaičiuose su šeima gyveno ir kūrė gal ketverius metus. Gyvenvietės simboliu tapo S.Kuzmos medžio skulptūra „Žirgas ir sakalas”. Ši skulptūra pavaizduota ir gyvenvietės herbe. Kitos skulptūros Juknaičiuose: „Eglė ir Žilvinas”, „Motinystė”, „Giliukas”, „Jaunystė”, „Liepsna”, „Šv. Ona ir Marija”.
Žurnalisto Ferdinando Kauzono sudarytoje prisiminimų knygoje apie Juknaičius „Pakelti akis” atskleidžiamas S.Kuzmos dvasinis pasipriešinimas sovietiniam dogmatizmui. Juozo Nekrošiaus pastebėjimu, jis aktualus ir šiandien.
„Neramios sielos čia susitikdavo ir palikdavo viena kitai savo gyvenimo pajautų ženklus. Į Juknaičius traukė nuoširdus tikrumo ilgesys ir bandymai juo pasidalinti su žmonėmis, kurie buvo toli nuo meno. Juknaičiuose buvo laukiami kūrėjai, galintys su paprastais žemdirbiais pasidalinti tikromis meno vertybėmis išvengiant banalių socialistinio realizmo standartų. Mūsų meno taryba turėjo apsaugoti kaimą nuo brutalaus žmonių pažeminimo, brukant jiems smegenis plaunančius meno pakaitalus ir propagandą. Lietuvos vertybių skalėje tuo metu buvo didžiulė painiava, tarsi artėjančios sovietmečio griūties ženklas, kurį tada dar mažai kas galėjo atpažinti”, – kalbėjo S.Kuzma.
Prieš daugiau nei tris dešimtmečius S.Kuzmą gatvėje stipriai sumušė užpuolikai. Ligoninėje medikai jam diagnozavo sepsį, širdies raumens uždegimą ir turėjo atlikti širdies operaciją.
Užuojautą dėl skulptoriaus mirties velionio artimiesiems ir visiems jo talento gerbėjams pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, S.Kuzma buvo menininkas, nepataikavęs ideologijai.
„S.Kuzma – vienas universaliausių XX amžiaus antrosios pusės lietuvių skulptorių, plačios sklaidos menininkas, universalus savo kūrybine raiška kaip Renesanso epochos žmogus. Formos novatorius – nuo mažosios formos iki stambios skulptūros kūrinių. Tylusis modernistas, apdovanotas ypatingu kuklumu ir didžiu talentu, nepataikavęs ideologijai ir jos diktuojamoms patetiškoms formoms, nuosekliai ėjęs savo keliu, sukūręs brandžius, išskirtiniais meniniais sprendimais pasižyminčius kūrinius“, – rašoma Prezidentės užuojautoje.
Darbai įvertinti valstybine premija
Skulptorius S.Kuzma gimė 1947 m. Panevėžyje. 1966 m. baigė M.K.Čiurlionio meno mokyklą Vilniuje, 1973 m. – Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija) ir iki 1976-ųjų dirbo Piešimo katedroje dėstytoju. Keletą metų dėstė šioje mokslo įstaigoje. Nuo 1976 metų – laisvas menininkas, duoną valgantis iš kūrybos.
S.Kuzmos kūriniai eksponuojami Lietuvos dailės muziejuje, Tretjakovo galerijoje Maskvoje, Olimpiniame sporto muziejuje Lozanoje, kitų šalių muziejuose.
Vieni garsiausių jo darbų – „Mūzų šventė”, puošianti Nacionalinio dramos teatro įėjimą, „Šaulio” (vadinamo „auksinio berniuko”) skulptūra Saulės laikrodžio aikštėje Šiauliuose, paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui Panevėžyje, paminklas Sausio 13-osios aukoms Antakalnio kapinėse „Pieta” ir atkurtos Vilniaus arkikatedros frontono skulptūros.
Pastaruoju metu sukūrė skulptūrų Elektrėnų, Vilkaviškio, Ignalinos, Nidos bažnyčioms.
S.Kuzmos darbai 1982 m. įvertinti valstybine premija. 1996 m. jis tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. 1997 m. skulptorius apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o 2007 m. – Šv. Kristoforo statulėle.
