Pilkosios kurapkos gyvena atvirose vietovėse, o peri tarp tankių žolių. Ant sniego susiformavusi kieta pluta neleidžia joms pasiekti sėklų, grūdų ar želmenų. Neradę maisto paukščiai nusilpsta ir dažniau nei įprastai tampa plėšrūnų grobiu.
VMU visoje Lietuvoje organizuoja gamtosauginę akciją. Pamiškėse miškininkai valo sniegą, atidengdami dirvožemį. Čia paukščiams bus atvežta grūdų ir pastatytos miškininkų pagamintos slėptuvės – į pavėsines panašūs nameliai.
Peržiemoti kurapkoms gali padėti kiekvienas iš mūsų. Užuovėjose prie laukų ar pievų, šalia krūmynų, atokiau nuo pastatų galima nuvalyti sniegą ir paberti lesalo. Tinka grūdai, kruopos, saulėgrąžos, pelai, grūdų nuovalos. Patartina joms papildomai paberti ir smulkaus žvyro.
Ūkininkai gali nustumti sniegą nuo želmenų ar nušienautų pievų. Tokias vietoves kurapkos greitai suranda ir ten maitinasi. Pakanka nuvalyti keliolikos arų ar net mažesnį plotą.
Slėptuvę nėra sudėtinga įrengti. Iš eglišakių, šiaudų, nendrių suformuokite 1,5 m aukščio ir 1,5–2 m pločio užuovėją, ji turi turėti dvi angas, kad paukštis galėtų pabėgti nuo plėšrūnų. Galite pagaminti palapinės karkasą iš medienos ir tada apdengti eglišakiais.
Pilkosios kurapkos populiacija per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo. Per pirmąjį XXI a. dešimtmetį stebėtas net 30–60 proc. mažėjimas. Tai siejama su suintensyvėjusia žemės ūkio veikla, pesticidų naudojimu ir buveinių nykimu, grėsmę populiacijai kelia ir plėšrūnai.
Miškininkai primena, kad savavališkas laukinių gyvūnų šėrimas, neturint reikiamų žinių apie jų mitybą, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Netinkamas maistas laukiniams gyvūnams gali sukelti virškinimo sutrikimų, ligas ar pakeisti natūralią jų elgseną. Todėl laukinių gyvūnų šėrimas yra leidžiamas tik atsakingoms institucijoms – miškininkams ir medžiotojams, veiklą vykdantiems pagal nustatytas taisykles.
VMU inf.