Miškininkų rūpestis – darniai ūkininkauti gausinant miško išteklius

uredija bezdzioniu_pliazasŠilutės miškų urėdijos miškų plotai siekia bemaž 35 tūkst. ha. Didžioji dalis urėdijai priklausančių valstybinių miškų yra Šilutės r. savivaldybės teritorijoje – 75 proc., nedidelė dalis Pagėgių ir Klaipėdos r. savivaldybėse.

Ši pavasarį urėdija planuoja pasodinti 360 ha miško: 320 ha – kirtimuose, 40 ha – naujo miško apleistose, žemdirbystei nebenaudojamose žemėse.

Prioritetas – gausinti miškingumą

Lietuvos miškingumo vidurkis yra 33 proc., o Šilutės miškų urėdijos teritorijoje miškingumo vidurkis – 24,9 proc. Dar mažiau miškų yra Šilutės savivaldybės teritorijoje – tik 22 proc. Taip yra todėl, kad dalis Šilutės savivaldybės teritorijos užlieja potvyniai, yra vietų, kur vanduo užsibūna po kelis mėnesius. Tokiose vietose žūsta ne tik spygliuočiai, bet ir juodalksniai.

Siekiant išsaugoti miškingumą, miškininkai glaudžiai bendradarbiauja su Šilutės žemėtvarkininkais ir mielai panaudoja žemdirbystei netinkamus, apleistus, nederlingų žemių plotus naujiems miškams sodinti.

Dešimties girininkijų girininkų, jų pavaduotojų bei eigulių darbas yra stebėti medkirčių darbą, prižiūrėti mišką, organizuoti jo atsodinimą kirtimuose, taip pat urėdijos darbuotojai atlieka ir privatiems asmenims priklausančių miškų priešgaisrinės priežiūros darbus.

Kad Šilutės teritorijos miškingumas būtų pagausintas, planuodama medienos ruošą urėdija remiasi mokslininkų tyrimais, todėl siekia neviršyti 100 tūkst. kietmetrių medienos gamybos kasmetinio plano. Toks yra kasmetis medienos prieaugis urėdijos miškuose.

Per metus urėdija paruošia apie 100 tūkst. kietmetrių medienos. Už parduotą medieną ir už suteiktas paslaugas 2016 metais ji gavo 4,6 mln. Eur pajamų, „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 2,063 mln. Eur mokesčių, o likusi suma paskirstyta urėdijos darbuotojų, technikos išlaikymui ir miško darbams.

Girininkai, eiguliai bendradarbiauja su miške ar šalia miško gyvenančiais žmonėmis. Pasak urėdijos vyriausiojo miškininko Viktoro Aušbikavičiaus, šių žmonių dėka operatyviai buvo užgesinti gaisrai, sulaikyti nelegalūs miško kirtėjai.

Rekreacijai – 2 proc. miškų

Šilutės urėdija daug dėmesio skiria rekreacijai – tam paskyrė apie 2 proc. savo miškų. Kiekviena girininkija miškuose įrengė ir prižiūri poilsio ar atokvėpio vietas. Jų yra 22.

Šilutiškiai gerai žino Šilutės girininkijos prižiūrimą poilsiavietę prie Šyšos upės, vadinamajame Beždžionių pliaže.

Miškininkai ten įrengė pavėsinę su stalais, suolais, tinklinio aikštelę, lauko tualetą. Girininkijos darbuotojai ketina toliau puoselėti šią poilsiavietę: įrengs daugiau žaidimų įrangos vaikams, laiptelius paplūdimyje ir kt.

Kraštiečiai yra pamilę poilsiavietę šalia Saugų. Prie ežerėlio įrengta daug atskirų atokvėpio vietelių, kur gamtos prieglobstyje vienu metu praleidžia daug šeimų.

O Suvernų kaime, Kintų girininkijos miške, prieš kelerius metus ant Kuršių marių kranto įrengtą poilsiavietę pamėgo vandens aitvarų sporto mėgėjai ir jų šeimos.

Už tausesnį valstybės turto naudojimą

Šiuo metu valstybinių miškų valdymą planuojama pertvarkyti vietoj 42 regioninių miškų urėdijų ir valstybės įmonės „Valstybinio miškotvarkos instituto“ įkuriant bendrą įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“.

Dabar miškų sektoriuje dirba 4000 specialistų, 800 iš jų atlieka administracinį darbą, 1200 yra profesionalūs miškininkai. Ministerijos vadovybės nuomone, dažnai dėl neefektyviai paskirstytų žmogiškųjų išteklių ar per mažo valdomo ploto, urėdijoms pritrūksta investicijų į miškus privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbams. Stinga ir pačių miškininkų – jų per paskutinius 12 metų sumažėjo 1000.

Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio, Vyriausybės pateiktas valstybinių miškų valdymo modelis paremtas pačių miškininkų pasiūlytais urėdijų dydžio ir darbų apimties kriterijais. Pagal juos ir nuspręsta palikti 25 miškų urėdijas. Kaip ir iki šiol, jos toliau vykdytų visas funkcijas, išskyrus bendrąjį įmonės veiklos administravimą, strateginių investicijų planavimą ir įgyvendinimą. Urėdijoms būtų paliekama ir tam tikra medienos prekybos dalis. Po galutinės konsolidacijos, kuri turėtų prasidėti 2018-aisiais ir tęstis visus metus, naujoje valstybinių miškų valdymo struktūroje liktų dirbti maždaug 3620 darbuotojų iš dabartinių 4000.

Pertvarka turėtų užtikrinti tausesnį valstybinio turto naudojimą bei vienodą investicijų politiką. Taip pat padėti efektyviau naudoti miškams reikalingą techniką, žmogiškuosius resursus, sukurti ir išlaikyti vieningą darbuotojų skatinimo sistemą bei sureguliuoti atlygį už tą patį darbą.

Šilutės urėdija pagal savo apimtis yra tarp 7 didžiausių Lietuvos urėdijų. Ji veikia rentabiliai. Urėdijoje nėra darbuotojų, gaunančių minimalų atlyginimą, o bendras atlyginimo vidurkis atitinka vidutinį Lietuvos vidurkį. 80 procentų medienos realizuoja elektroninės sistemos aukcione.

uredija AM

uredija ESfond

 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.