Visą Lietuvą dengia stora sniego danga, daugelyje vietovių jo sluoksnis siekia kelias dešimtis centimetrų. Kai kuriose vietovėse dėl temperatūros svyravimų susidarė kieta sniego pluta, kuri dar labiau apsunkina gyvūnų galimybes pasiekti po sniegu esančius maisto šaltinius. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai vertina situaciją girininkijose ir imasi reikalingų priemonių ten, kur maisto stygius kelia realią grėsmę.
„Matome, kuriose vietovėse telkiasi elniniai žvėrys ir kur jiems sunkiausia rasti maisto. Tokiose vietose nukertame po keletą drebulių ir paliekame jas miške. Drebulės žievė, šakelės ir ūgliai yra vienas svarbiausių maisto šaltinių stirnoms, danieliams ir tauriesiems elniams sunkiausiu žiemos laikotarpiu. Tokia pagalba leidžia gyvūnams taupyti energiją, kurios žiemą reikia, o lengvai pasiekiamos šakos praverčia ir kiškiams“, – sako VMU atstovas Sigitas Kvedaras.
Elniniai žvėrys daugiausia laiko praleidžia lapuočių miškuose. Šiltuoju laiku jie minta žole, lapais, o žiemą jų racioną sudaro medžių ir krūmų šakelės, žievė, uogienojai, samanos bei kerpės, kuriuos įprastomis sąlygomis jie geba atsikasti iš po sniego. Tačiau esant giliai ir sukietėjusiai sniego dangai šie maisto šaltiniai tampa sunkiai pasiekiami. Papildomu maisto šaltiniu tampa ir lapuočių miškuose vykdomi kirtimai, po jų likusios šakos sudaro gyvūnams tinkamą maistą tuo metu, kai kiti ištekliai būna paslėpti po sniegu.
Laukinių gyvūnų šėrimas savavališkai, be leidimų, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Netinkamas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimus, ligas ar pakeisti natūralią gyvūnų elgseną. Todėl šėrimas leidžiamas tik miškininkams ir medžiotojams, veiklą vykdantiems pagal taisykles.
BNS inf.