Naujos šiukšlių išvežimo kainos į neviltį varo ne vieną šeimą.
Iš Gardamo seniūnijos Meškinės kaimo paskambinusi moteris sakė gerai suprantanti, kad jos skambutis nieko nepakeis, ir kad ji, žinoma, sumokės beveik pustrečio šimto litų už tuščią šiukšlių konteinerį, – kurgi dėsies?
Ji tenori tik papasakoti, į kokią beviltišką padėtį šiandien vargo piliečius įstumia valdžia ir monopolininkai. Galgi vien pasiguodus palengvės, gal ir kitiems tai taps stimulu prabilti?..
Gimtadienio „dovanėlė“ – atimti 100 litų
Juzefa su vyru gyvena Meškinėje – atokiame kaime, tarp miškų. Abu pensininkai, šiemet švenčiantys 70 ir 80 metų jubiliejus.
Tad ir juokauja Juzefa taip nelinksmai: esą, kaip tik jos jubiliejui Savivaldybė tokią „dovanėlę“ jai atsiuntė – papildomą 100 litų už šiukšlių išvežimą pridėjo.
Iki šiol metinis šeimos mokestis už šiukšlių konteinerio išvežimą buvo 130 litų, o štai šiemet gauta sąskaita pašiurpino – 230 litų metinis mokestis.
Juzefa – ne iš dangaus nukritusi močiutė, laikraščius ji skaito, todėl ir apie planus didinti šiukšlių išvežimo mokestį bei dėl to virusius debatus žino. Žino, kad Vakarų Lietuvos savivaldybės kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) valdybos sprendimus, susijusius su vadinamojo „vartų mokesčio“ (komunalinių atliekų priėmimo į Dumpių sąvartyną mokestis) padidinimu. Per kelis mėnesius tas mokestis šoktelėjo nuo 51,12 Lt/t iki 122,52 Lt/t.
Nuo 2013 m. vasaros KRATC pradėjo mažinti Dumpių sąvartyne šalinamų atliekų kiekį, jas atiduodamas sudeginti į elektros ir šilumos energiją gaminančią termofikacinę jėgainę. Esą kaip tik dėl šios priežasties KRATC padidino „vartų mokestį“.
Tiesa, moteris dar nebuvo girdėjusi, kad šių metų vasario 18 dieną Klaipėdos miesto apylinkės teismas savivaldybių ieškinius atmetė.
Bet ji nesitikėjo, kad tas išaugęs „vartų mokestis“ kiekvienai šeimai vožtels taip skaudžiai.
Prašė šiukšliavežių nemauroti kelio
Moteris pasakoja gaunanti 240 litų pensiją, iš kurių 40 iš karto paliekanti bankui už telefoną. Neįgalus jos vyras gauna 670 litų pensiją. Abu dar augina sergantį (nustatyta širdelės yda) 5 metukų anūką, kurį jiems paliko užsienin išvažiavusi dukra. Juzefa guodžiasi, kad dukrelė ne tik neremia savo vaiko, bet net aplankyti jį ir tėvus jau užmiršo.
Moteris su vyru dar laiko gyvulių, augina daržovių, tad maisto nestokoja.
„Bet skaudžiausia, kad iš viso reikia tą šiukšlių išvežimo mokestį mokėti, o dabar – dar ir padvigubintą. Juk maisto atliekas gyvuliams sušeriame, daug kitų namų ir sodo atliekų sudeginame, tai mesti į konteinerį beveik nebelieka ką“, – pasakoja Juzefa.
Anot jos, netoliese pastatytas atliekų konteineris priskirtas dviem šeimoms – Juzefos ir šalia gyvenančio kaimyno. Bet ir jis neturi ką į konteinerį mesti, tad šiukšlių dėžė taip ir stovi tuščia. Šiukšliavežės atvažiuoja kartą per kelis mėnesius, bet anąkart Juzefa net prašiusi vairuotojų nevažinėti pas juos taip dažnai, nes šiukšlių vis tiek nėra, o sunkiasvorės mašinos tik lauko keliuką išmurkdo taip, kad paskui išvažiuoti nebeįmanoma.
Moteris dėl šiukšlių mokesčio sumažinimo kreipėsi į Gardamo seniūniją, bet ten išgirdo, kad nuolaida jau pritaikyta, tad dar labiau jį mažinti nebėra galimybės.
„Tai tiesiog lupikavimas, mums tie 100 litų – dideli pinigai“, – piktinasi pensininkė. O pabaigoje priduria gerai suprantanti, kad teisybės nerasianti, tad vis tiek teks sumokėti nurodytą sumą.
Seniūnija gali tik vykdyti nutarimą
Gardamo seniūnijos vyriausioji specialistė Birutė Pocevičienė jau girdėjo ne tik šios, bet ir kitų panašių šeimų skundus dėl padidinto mokesčio už šiukšlių išvežimą. Nes kas, jei ne vietos valdžia pirmoji išklauso sodiečių skundus?..
Juzefa buvo informuota, kad jos šeimai šiukšlių išvežimo mokestis jau buvo sumažintas 30 proc., mat tiek galima mažinti pensininkų porai. Greta gyvenančiam kaimynui, kuris naudojasi tuo pačiu konteineriu, mokestis mažintas net 50 proc., nes šis vyras gyvena vienas.
Daugiau mažinti mokesčio seniūnija neturi teisės, ji tiesiog privalo vykdyti Savivaldybės tarybos sprendimą.