Kuršių mariose kiekvienais metais plasnojamąsias plunksnas keičia apie 1000 gulbių nebylių. Tokiam kiekiui paukščių prasimaitinti reikia daug vandens augalų. Siekiant išsiaiškinti vandens augalų reikšmę gyvūnų bendrijoms, Klaipėdos universiteto mokslininkai su Ventės rago žiedavimo stoties darbuotojais gulbėms nebylėms uždėjo GPS/GSM siųstuvus.
Siųstuvai leidžia fiksuoti teritorijas, kuriose gulbės būna Kuršių mariose. Vasaros metu gulbės laikėsi rytinėje Kuršių marių pakrantėje, o pakeitusios plasnojamąsias plunksnas patraukė žiemoti. Dėl šiltos žiemos nesusiformavo ledo danga, todėl dalis paukščių liko Kuršių mariose ir kituose Lietuvos vandens telkiniuose. Kiti paukščiai patraukė į Ukrainą, Lenkiją ir Vokietiją.
Tyrimus remia Lietuvos Mokslo Tarybos finansuojamas projektas ECOCARPET „Maurabragūnų ekosisteminių paslaugų ir klimato kaitos poveikio joms vertinimas hipertrofinėje lagūnoje“ (Sut. Nr. S-MIP-19-29).