Mokslo metų ilginimas: ministerija siūlo, mokytojai ir mokiniai abejoja nauda

mokslo metu_ilginimas_jankaus_mokyklaVienas naujosios Vyriausybės siūlymų – nuo ateinančio rudens ilginti mokslo metus – visuomenėje sulaukė įvairiausių vertinimų.

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės nuomone, ilgesni mokslo metai turėtų ne tik palengvinti mokiniams šiandien tenkančius krūvius, bet ir pagerinti jų pasiekimus.

Ilgamečiai Šilutės rajono pedagogai mano kitaip: toks žingsnis padėtų nebent tuo, kad vaikai vasarą būtų labiau užimti, bet mokymo rezultatai vargu ar pagerėtų.

Moksleiviai norėtų mažesnių mokymosi krūvių, bet nemano, kad juos sumažintų pamokos vasaros metu. Jie pageidautų tolygiai per visus metus išdėstytų atostogų, atnaujintų mokymosi programų.

Siūlomi keli variantai

„Tyrimai rodo, kad mūsų mokslo metai yra vieni trumpiausių Europos Sąjungoje, o mūsų vaikai dabar turi vieną didžiausių namų darbų krūvį Europoje. Tai tiesiogiai siejama su mokinių pasiekimais. Ugdymo programa mokyklose neturėtų keistis, nebūtų didinama jos apimtis, bet ji būtų įgyvendinama per ilgesnį laiką. Mažėtų ir namų darbų“, – sako ministrė.

Ji primena, kad ES šalyse vaikų atostogos yra kas 7-8 savaites, tą rekomenduoja ir edukologai. Lietuvoje kai kur pradinukai atostogauja beveik kas mėnesį: sausį, vasarį, kovą.

Lietuvoje mokslo metai trunka 34 savaites, kitose šalyse – 37-40 savaičių. Trumpesni mokslo metai yra tik Graikijoje, Portugalijoje irTurkijoje, o daugelyje ES šalių, anot ministrės, mokomasi iki Joninių.

Vaikų psichiatras Linas Slušnys teigia, kad po ilgų atostogų vaikams sunku atsiminti, ką jie buvo išmokę ir jau išeitos medžiagos pakartojimas sukelia stresą, dingsta motyvacija.

Dabar kalbama apie 10-15 dienų ilgesnius mokslo metus nuo ateinančių mokslo metų. Svarstomi keli variantai: ilgiau mokytis birželį, mokslo metus pradėti rugpjūtį ar leisti rinktis mokyklai, kada jai pradėti ir kada baigti mokslo metus pagal nustatytą mokslo dienų skaičių.

Ministerija numatė viešąsias konsultacijas dėl mokslo metų trukmės su pedagogais, sveikatos specialistais, tėvais surengti visuose 10-yje šalies regionų. 

Mokytis galėtų nuo rugpjūčio vidurio

Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė sutinka, kad mokymo programos labai intensyvios, vaikams tenka dideli krūviai. Tad reforma, anot vedėjos, palengvintų mokinių dalią.

„Kuris variantas bus pasirinktas, prie to pedagogams teks prisitaikyti. Bet kokiu atveju tai nebūtų greit įgyvendinamas procesas. Reikėtų ir mokymo programas, ir planus keisti“, – sakė vedėja. Ji įsitikinusi, jog geresnių mokymo rezultatų pasiekti pavyktų, jei mokslo metai būtų  pradedami nuo rugpjūčio vidurio.

Direktorius nauda abejoja

Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos vadovas Audrius Astasevičius sako, kad yra dirbęs, kai mokslo metai truko kone iki Joninių, bet jokių ženklių mokymo rezultatų pokyčių nebuvo pastebėta.

Jis mano, kad mums – šiauriečiams, kurie gaudo ir brangina kiekvieną saulės spindulį, labai svarbu kuo ilgiau šiltu metų laiku pabūti gamtoje. Mokytojai mato, kad mokinių darbingumas birželį smarkiai krenta.

„Atšilus orams nebelieka darbinės nuotaikos“, – konstatuoja direktorius.

A.Astasevičius mano, kad mokslo metų ilginimas padėtų išspręsti vaikų užimtumo vasarą problemą, tačiau kad pagerėtų mokymosi rezultatai, jis abejoja. „Tie, kas mokosi, įsisavinti medžiagą sugeba ir dabar“, – sakė jis.

Gimnazistams krūvis nemažėtų

Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė prisiminė, kad tokia reforma buvo siūlyta jau ne kartą, ir kas kartą sulaukė pedagogų bendruomenės pasipriešinimo.

Direktorės nuomone, pamokos birželį beveik nepadėtų sumažinti gimnazistų mokymosi krūvį. Mat jau dabar, pavasarį, vyksta įvairių klasių pasiekimų vertinimai, įskaitos, netrukus dalimis prasidės ir egzaminai. Birželiui to nepaliksi, tad tam laikui liktų nebe tokie svarbūs darbai: projektai, ekskursijos, socialinė veikla, kurie ir taip vykdomi visus metus.

Nukelti šiandieninių darbų į vasarą negalima ir todėl, kad abiturientai tiesiog nebespėtų įstoti į aukštąsias mokyklas.

„Neįsivaizduoju, kaip tą pratęsimą padaryti. Tai būtų mokykloms primesti darbo organizavimo nurodymai, kurie kažin ar pagerintų mokymo kokybę. Nes nė viena mokykla neegzistuoja pati savaime, nėra atskira institucija, kuri pati planuoja savo veiklą. Ji yra sistemos dalis, yra tradicijos, tad pernelyg daug reikėtų pokyčių. Bet, žinoma, jei reikėtų – dirbtume naujai“, – sakė M.Stirbienė.

Vasaros užimtumą reikėtų spręsti kitaip

Kolegoms antrina ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktorius Liudvikas Genys. Jis mano, kad reformuoti mokyklose yra ką, tik pradėta ne nuo to galo.

Tėvai tikrai neturi kur vasarą palikti vaikų, bet šią problemą reikėtų spręsti organizuojant daugiau vasaros poilsio stovyklų, o tai įmanoma daugiau tam reikalui skiriant lėšų.

L.Genys sutinka, kad reikėtų siaurinti mokymo programas. „Mes, mokytojai, dirbame daug, o rezultatai – prastoki, nes kiekvieno dalyko programa reikalauja sukišti į vaikų galvas daug visai nebūtinų žinių“, – sako jis.

Kalbėdamasis su užsienin išvykusiais moksleiviais, direktorius išgirsta, jog ten mokytis jiems „nėra kas veikti“.
L.Geniui neaišku, kiek laimėtų mokiniai, kai per dvi papildomas savaites vyktų vos kelios kai kurių dalykų pamokos. Daugiau valandų tektų nebent gimtosios kalbos pamokoms.

Gimnazijoje aktuali birželio karščių problema: direktorius prisipažįsta, kad jam pačiam vizituojant būna sunku išsėdėti klasėse, kur temperatūra artėja prie 30-ies laipsnių. O ką jau kalbėti apie vaikus? Anot L.Genio, tai yra jų kankinimas. O apie žaliuzes ar kondicionierius kaimo gimnazijos vadovai nė nesvajoja – jie renovacijos niekaip neprisiprašo.

L.Genys mano, kad kur kas geriau būtų, jei stojant studijuoti didesnis dėmesys būtų kreipiamas į metinį pažymių vidurkį, nei į baigiamųjų egzaminų rezultatus. Mat pastarieji dažnai būna sėkmės bei nusiteikimo dalykas.

Mokinių nuomonė neigiama

Šilutės rajono mokinių tarybos pirmininkė Gabrielė Vindžigelskytė siūlymą ilginti mokslo metus irgi vertina neigiamai. Jos nuomone, reformos reikia, bet viską reikėtų daryti kitaip, nes kelios papildomos pamokos vasaros metu didžiulio krūvio problemos neišspręstų. Jei būtų pradedama nuo mokomųjų dalykų planų, mokymų metodų keitimo, mokytojų paruošimo naujesniais būdais, tada matytume visą mokslo metų eigą ir įvertintume, ar būtina trumpinti vasaros atostogas“, – sako ji.

Gabrielė irgi pripažįsta, kad po vasaros atostogų mokiniai grįžta viską pamiršę, todėl sutinka, kad atostogas reikėtų paskirstyti tolygiai per visus metus.

„Jei mokslo metų pailginimas būtų skirtas stovykloms, užklasinei veiklai, visuomeniniams renginiams, tada, manau, palengvėtų tėvų rūpestis dėl to, jog neturi kur vasarą palikti savo atžalų“, – sakė moksleivė.

 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.