Mokslo metus valdžia pasitinka ramiai – švietimo įstaigų būklė gerėja

SVIETIMAS 11 milijonas eurų Savivaldybės biudžeto lėšų ir dar apie 500 tūkst. eurų ES paramos lėšų per 2017 metus bus investuota į Šilutės savivaldybės švietimo įstaigų remontus. Įpusėjus rugpjūčio mėnesiui savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis sakė, kad yra ramus pasitikdamas naujus mokslo metus.

Pasak mero, remonto darbai Martyno Jankaus ir Pamario pagrindinėse mokyklose bei kitose įstaigose, kuriose nuo rugsėjo 1 dienos pradės veikti 7 ikimokyklinės grupės (Rusnėje, Kintuose, Saugose, Žemaičių Naumiestyje ir Šilutėje – „Pušelės“, „Žibutės“ ir „Raudonkepuraitės“ darželiuose) vyksta sklandžiai ir darbai bus baigti sulig rugsėjo 1 diena.

Moksleivių skaičiaus mažėjimas slopsta

Savivaldybės duomenimis, 2017-2018 mokslo metais rajono mokyklas lankys 4810 moksleivių. Tai 220 moksleivių, arba 15 klasių komplektų mažiau nei praėjusiais 2016-2017 mokslo metais. Pasak V.Laurinaičio, mokinių skaičius vis dar mažėja, tačiau džiugina faktas, kad tas mažėjimas dabar bemaž perpus mažesnis, nei būdavo kasmet kelerius pastaruosius metus.

Meras viliasi, kad galbūt mažiau žmonių emigruoja iš Šilutės rajono, daugėja gimstančių vaikų. Juk ne be reikalo Savivaldybė vien šiemet atidaro 7 ikimokyklinio ugdymo grupes. Šiemet lopšelio – darželio prireikė pusantro šimto vaikų daugiau nei įprastai.

Šiemet Savivaldybė sudarė sąlygas 541 moksleiviui atostogauti vasaros stovyklose. Vasaros vaikų poilsio programai Savivaldybė iš savo biudžeto skyrė 8 tūkst. eurų. Poilsis stovyklose pirmiausia buvo pasiūlytas vaikams iš socialiai remtinų šeimų. Tokiu pasiūlymu pasinaudojo net 420 vaikų iš šeimų, turinčių mažesnes pajamas.

Bus daugiau psichologų

Šilutės r. savivaldybės švietimo įstaigose nuo rugsėjo 1 dienos dar 5,5 etato didinamas psichologų etatų skaičius.

Lig šiol švietimo įstaigos turėjo 6 psichologų etatus. Pasak v.Laurinaičio, siekiama, kad švietimo įstaigose psichologai dirbtų nors po ketvirtį, puse ar visu etatu – tiek, kiek pagal moksleivių skaičių numatyta normatyvuose.

Psichologų pareiga stebėti mikroklimatą moksleivių, pedagogų kolektyvuose, individualiai padėti moksleiviams bei pedagogams.

Nors psichologinės pagalbos situacija Šilutės rajono savivaldybės mokyklose yra pakankamai gera, palyginus su kitų Lietuvos vietovių situacija, bet tai nereiškia, kad niekada problemų neiškils. Mero nuomone, būtina stengtis, kad jaunimas ir su jais dirbantys pedagogai psichologines problemas spręstų su kvalifikuotais specialistais.

Laukia Seimo paramos

Rajono vadovas pritaria politikams, kurie pasisako už tai, jog klasėse būtų ne daugiau kaip po 25 mokinius. Daug metų mokykloje dirbęs V.Laurinaitis pats žino, kaip sunku pedagogams suvaldyti penktokų – šeštokų klases, kuriose mokosi 30 vaikų. Tokiose perpildytose klasėse vaikams pamokų metu sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį.

Dažniausiai didelės klasės formuojamos miesto mokyklose. Kaimų mokyklų klasėse vaikų būna mažiau.

V.Laurinaitis priminė, kad nepakanka Vyriausybės skiriamų mokinio krepšelio lėšų, kad būtų galima ir mieste formuoti mažesnes klases. Todėl miesto mokyklos, kurios priverstos formuoti pilnas klases, patiria finansinę skriaudą, nes Savivaldybei tenka atimti dalį skiriamų lėšų. Iki 15 proc. mokinio krepšelio pinigų dabar yra perskirstoma ir atiduodama kaimo vietovių mokykloms. Nes būtent kaimiškose mokyklose trūksta moksleivių, kad jų krepšelio lėšų užtektų mokyklas išlaikyti.

Meras sako, kad neseniai įvykęs susitikimas su LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku, akademiku Egidijumi Jovaiša suteikė vilčių, jog situacija šioje srityje keisis. E.Jovaiša susitikime teigė, kad jau pradėti konkretūs veiksmai pakeisti švietimo įstaigų finansavimą – norima atsisakyti mokinio krepšelio finansavimo principo ir įvesti klasių finansavimo principą. Tuomet tikriausiai bus nustatytas ir mažesnis, optimalus vaikų skaičius klasėse.

Tęs švietimo įstaigų turto optimizavimą

Rajono švietimo sistemos išlaikymo našta bus gerokai sumažinta atsikratant įstaigoms priklausančių, tačiau nereikalingų patalpų, pastatų. Pasak V.Laurinaičio, tokių pastatų pardavimas viešuosiuose aukcionuose ne tik papildys savivaldybės biudžetą, bet švietimo įstaigoms nebereikės išlaidauti, stengiantis išlaikyti tą nereikalingą turtą.

O atlaisvintuose pastatuose verslininkai gali kurti naujas darbo vietas, kurios ypač reikalingos kaimo vietovėse.

Artimiausiu metu, pasak mero, į privatizuojamo nekilnojamojo turto sąrašus gali būti įtraukti keleto švietimo įstaigų pastatai: Kintuose – pastatas, kuriame iki šiol buvo technologijų kabinetai, Saugų, Rusnės lopšelių – darželių pastatai.