Prieš savaitę Šilutėje vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) diena, čia viešėjo ir su rajono vadovais bei gyventojais susitiko grupė garsių šalies mokslininkų.
Pokyčiai Pamaryje įdomūs ir profesoriams
Akademikus Savivaldybėje priėmęs rajono meras Vytautas Laurinaitis sakė, jog akademinės bendruomenės atstovų susitikimai su Pamario krašto žmonėmis – jau 16 metų besitęsiančios draugystės tąsa. Su mokslo žmonėmis nuolat aptariami įvairūs pamariškiams aktualūs savivaldos klausimai, susitikimuose su vietos bendruomene jie kasmet diskutuoja įvairiomis švietimo, kultūros, politikos, ekonominėmis ir gamtosauginėmis temomis.
Savo kolegas pristatęs LMA Prezidentas, profesorius, habilituotas daktaras Valdemaras Razumas prisiminė, jog paskutinysis susitikimas įvyko tik 2014-aisiais, o per pastaruosius dvejus metus, pasak jo, ir Savivaldybės ir akademijos gyvenime įvyko daug pokyčių. Anot profesoriaus, mokslo žmonėms irgi įdomios Šilutės savivalybės vadovų įžvalgos bei patirtis.
Tam, kad pamariškiai geriau pažintų šią jau 75-metį gyvuojančia mokslo instituciją, jos mokslininkus, delegacijos nariai Savivaldybei ir kelioms kultūros įstaigoms dovanojo keletą Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesoriaus, habil. dr Domo Kauno parengtų ir neseniai išleistų albumų apie Mokslų akademiją.
Delegacijos vadovas prof. V.Razumas prisipažino, kad jam kelias į Klaipėdą ir Pamarį – gerai pažįstamas, mat jis gimė uostamiestyje, o didžiausios jo pomėgis – žvejyba.
Pamariškių tarp profesūros atsirado ir daugiau: beveik šilutiškiu save pavadino visai vietos bendruomenei gerai pažįstamas habil. dr. Domas Kaunas, o A.Stulginskio universiteto docentas, dr. Antanas Dumbrauskas prisipažino ir gimęs, ir gyvenęs Pamaryje.
Svečių darbotvarkė Šilutėje buvo labai įtempta. Vos prisistatę Savivaldybės vadovams ir žiniasklaidai, jie kartu išvyko į Prezidento K.Griniaus bareljefinės lentos ant Šlažų tilto atidengimo ceremoniją, po to apžiūrėjo paminklą M.Gandžiui ir H.Kalenbachui Rusnėje. Po to mokslininkai išsiskirstė į susitikimus su bendruomene savivaldybės įstaigose.
Dalijosi savo žiniomis ir įžvalgomis
Savivaldybėje diskutuota apie regioninę politiką, Lietuvos mokslą vieningos Europos mokslo erdvės kontekste, regionų plėtrą ir tos plėtros problemas.
Lietuvos edukologijos universiteto docentė Gitana Vanagaitė lankėsi F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, kur skaitė pranešimą apie Klaipėdos krašto rašytojos Ievos Simonaitytės kūrinių reikšmę ir svarbą. Pasak jos, I.Simonaitytės kūrinys „Aukštujų Šimonių likimas“ vėl bus įtrauktas į bendrojo lavinimo mokyklų privalomosios literatūros sąrašą. Docentė akcentavo, kad I.Simonaitytės kūriniuose dera ir kultūra, ir istorija – rašyta apie Pirmojo pasaulinio karo įtaką ir padarinius, Mažosios Lietuvos autentiškumą.
Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė skaitė pranešimą apie mokslinių – edukacinių laboratorijų kūrimą Lietuvoje ir Europoje. Pranešėja kalbėjo apie programą STEAM, kuri padės tarp moksleivių populiarinti gamtos mokslus, užsiminė ir apie planuojamą mokslų muziejaus steigimą Kaune.
Bibliotekoje su klausytojais susitiko ir Lietuvos edukologijos universiteto docentas, dr. Valdemaras Šimėnas, kuris kalbėjo apie Šilutės rajono archeologinį paveldą. Pasak V.Šimėno, Šilutės rajono archeologinis paveldas žemėlapyje nėra tik „balta dėmė“. Pristatęs garsiausius Klaipėdos krašto žemėlapių sudarytojus, jų darbus bei archeologus, jis paminėjo, jog šilutiškiai drąsiai gali save vadinti lamatiškiais, nes Šilutė yra tuometinės Lamatos teritorijoje (Lamata – XIII-XIV a. baltų žemė, buvusi rytinėje Kuršmarių pakrantėje, į šiaurę nuo Nemuno žiočių).
Archeologinių kasinėjimų metu mūsų rajone buvo aptikta daug senovinių papuošalų, kuriais, manoma, lamatiškės dabinosi. Tarp radinių – įmantrūs galvos aksesuarai, segės, karoliai.
Įžvalgomis apie Vydūno palikimo perdavimą ateities kartoms dalijosi prof., habil. dr. D.Kaunas. „Vydūnas. Ką perduosime ateities kartoms?“ – toks buvo D.Kauno pranešimo pavadinimas. Seimas 2018-uosius metus paskelbė Vydūno metais, taip tikimasi atkreipti didesnį dėmesį į šį Mažajai Lietuvai (ypač – Šilutei) ir visai Lietuvai svarbų kultūros veikėją. Pasak profesoriaus, Vydūnas sunkiai skinasi kelią šiuolaikinio lietuvio link. D.Kaunas įsigilino į šilutiškių parengtą Vydūno metų minėjimo programą ir pastebėjo, kad reikėtų tą programą papildyti. Jis siūlė būtinai pažymėti Vydūno gimtinę Jonaičius: nepamiršti būtent šilutiškiams svarbaus fakto, jog Vydūnas pirmasis spaudoje 1913 m. paminėjo Šilutės vardą, atkreipti dėmesį į jo publicistinius leidinius.
Pranešimą apie Reformacijos įtaką Lietuvai skaitė Edukologijos universiteto docentas, dr. Deimantas Karvelis. Pranešėjas teigė, kad lietuviai Reformaciją laikė svetimu ir nepageidautinu reiškiniu savo kultūroje, tačiau būtent Reformacijos atėjimas į Lietuvą buvo pirmoji kultūrinė rezistencija, atnešusi didelę inovacijų bangą iš Vakarų Europos. 2017-ieji metai bus skirti 500-osioms Martyno Liuterio tezių paskelbimo metinėms paminėti.
Pamario krašto melioracijos problemas ir gamtosauginius aspektus Šilutės seniūnijos salėje nagrinėjo A.Stulginskio universiteto docentas, dr. A.Dambrauskas, apie biologines invazijas sausumoje ir vandenyje kalbėjo Klaipėdos universiteto profesorius, habil. dr. Sergej Olenin. Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro lektorė dr. Diana Vaičiūtė pasiūlė šilutiškiams žvilgsnį iš kosmoso – kalbėjo apie palydovinių nuotraukų panaudojimą Kuršių marių aplinkotyroje ir gamtosaugoje.