Į kasmetinį prieš mokslo metų pradžią kviečiamą ugdymo įstaigų vadovų pasitarimą direktoriai susirinko ir šiemet.
Antradienį jie išklausė naujųjų rajono vadovų mintis ir išsakė jiems aktualiausias savo įstaigų problemas. Kaip ir kasmet, jas visas galima suvesti į vieną – nėra pinigų.
Įstaigų vadovai piktinasi saugos tarnybų ir policijos darbu, o savivaldybės atstovai stebisi, kad pedagogų beveik nemato seniūnijų šventėse – jie tokioje veikloje beveik nedalyvauja.
Ragino būti ūkiškais
Su naujųjų mokslo metų pradžia kolegas pasveikinusi Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė pristatė jiems ir būrį naujųjų rajono vadovų. Tarp jų yra pedagogų, tad, B.Tekorienės nuomone, apie problemas diskutuoti bus lengviau.
Merė Daiva Žebelienė sakė, kad ir jai švietimo problemos neblogai žinomos, mat yra šios srities atstovė, ir jas bandys spręsti kartu su mokyklomis. Rajono Tarybos narys, pedagogas Algirdas Gečas linkėjo mokyklų vadovams optimizmo ir racionalumo, nes finansų daugiau nebus.
Ūkiška buvo administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio kalba. Jis iš karto įspėjo, jog pinigų nėra ir „linoleumų visose mokyklose“ niekas nepakeis. Todėl paragino pačius mokyklų vadovus būti ūkiškais: susitvarkyti visus kampus, apžiūrėti lietvamzdžius, inventorių. Anot R.Ambrozaičio, ir vienodai pinigų turėdami vieni mokyklą tvarkosi, kiti – ne, labiausiai tai priklauso nuo direktoriaus ūkiškumo ir jo tvirtos rankos.
Nemažai pinigų galima gauti ir dalyvaujant projektuose, dalis mokyklų biudžetą pasipildo ir susirinkdamos iš moksleivių tėvų 2 procentus jų pajamų mokesčio. Pastaroji praktika, R.Ambrozaičio nuomone, naudinga ir auklėjamąja prasme, nes ir mokiniai labiau saugos daiktus, jei žinos, kad jie pirkti ir už jų tėvų pinigus.
Norėtų kitokios apsaugos
Paprašyti kalbėti apie aktualiausias problemas, direktoriai vėl priminė tą pačią – pinigai. Antroji pagal svarbą – apsauga.
Pastaroji problema, atrodo, sveikatą gadina kone visų įstaigų vadovams. Mat saugos tarnybos, kurioms įstaigos moka maždaug po 300 litų per mėnesį, suveikus signalizacijai, pasirūpina tik paskambinti mokyklų vadovams ir pranešti apie tai, nors būtų ir pusę dviejų nakties. Tuomet, pasak Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos vadovės Dalios Dirgėlienės, direktoriai šoka iš lovų ir paknopstomis lekia mokyklon. O ten gal tik voras iš vietos būna pajudėjęs…
Direktoriai patvirtino, kad būta atvejų, kuomet ir kompiuteris iš mokyklos dingo, ir dalį stogo ilgapirščiai nuardė, bet apsaugininkai apie tai nė nesuuodė. D.Dirgėlienė mano, kad apsaugos firmos galėtų pačios samdyti žmones, kurie kartu ir pastatus prižiūrėtų. O M.Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius pridūrė manantis, jog ir mokyklų aplinka naktimis turėtų būti stebima.
A.Astasevičiui pritarė vaikų darželio „Žvaigždutė“ direktorė Stasė Viršilienė. Pasak S.Viršilienės, poilsio dienomis ir vakarais į darželio teritoriją čia užsukantis miesto jaunimas kone viską išlaužo. „Kad bent koks potvarkis ar dokumentas reglamentuotų, ar privalome savaitgaliais ir vakarais į savo teritorijas įsileisti pašalinius“, – svarstė S.Viršilienė.
Šilutės pirmosios gimnazijos vadovė Laima Spirgienė priminė, kad apie vaizdo kamerų būtinybę kalbama toli gražu nebe pirmi metai. Ji neabejoja, kad toks dalykas drausmintų.
Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Bendžius sakė drausminimu neretai užsiimantis pats: vakarais vis užsuka į savo mokyklą. Neretai aptinka teritorijos užkampiuose girtaujančius jaunuolius. Prisikviesti policijos, anot J.Bendžiaus, jau nebeįmanoma, nors dar neseniai patrulių maršrutai būdavo sudaryti taip, kad jie patys vis prasukdavo ir pro ugdymo įstaigas.
„Už tokius pinigus norėtume gauti kitokią paslaugą“, – reziumavo Juknaičių pagrindinės mokyklos direktorė Violeta Šimelionienė.
Ydinga praktika turės keistis
R.Ambrozaitis tokią „apsaugą“, kuomet sugebama tik priimti signalą, pavadino ydinga praktika ir sakė, jog tokią paslaugą gali organizuoti ir pati Savivaldybė, samdyti apsaugininkus tam nebūtina.
Iki šiol daugumos rajono mokyklų apsauga buvo vienos saugos tarnybos rankose. Neseniai buvo paskelbtas naujas konkursas, bet jo rezultatus toji tarnyba, pralaimėjusi konkursą, apskundė teismui, tad kada realiai pasikeis saugotojai, dar neaišku.
Užtat aišku, kad jų darbo tvarka turės keistis. Švietimo skyriaus vyr. specialistas Rūtenis Jankauskas „Šilutės naujienoms“ sakė, jog į konkurso sąlygas buvo įtrauktas ir reikalavimas, kad suveikus signalizacijai apsaugininkai privalo patys nuvykti į vietą ne tik į miesto, kaip buvo iki šiol, bet ir į visas kaimo mokyklas. Nurodytas net ir laikas, per kurį jie privalo ten būti.
R.Ambrozaitis patikino, jog administracija papildomai kalbėsis su policijos komisariato vadovais ir prašys, kad į patruliuojančių pareigūnų maršrutus būtų įtrauktos ugdymo įstaigų teritorijos.
Kitas klausimas – ar ugdymo įstaigos privalo į savo teritoriją įsileisti jų nelankančius piliečius?
R.Ambrozaitis priminė, kad dažname kaime mokykla yra vienintelis belikęs kultūros židinys. Tad, jo nuomone, labiau vertėtų svarstyti, kad bent kokiu jos kambarėliu galėtų naudotis ir vietos jaunimas, ir kiti bendruomenės nariai. O kaip jiems patekti įstaigon, ar kas po jų tą kambarėlį išvalys, turbūt nėra neišsprendžiamos problemos.
Mokytojai turi dirbti su bendruomenėmis
Nenutraukti, o atvirkščiai – puoselėti ryšius su bendruomenėmis direktoriams patarė ir R.Ambrozaičio pavaduotojas Alvidas Šimelionis.
Anot jo, visos problemos keliamos jau nebe pirmi metai, tik išspręsti jų vis nepavyksta. Vaizdo kamerų įrengimą bandė organizuoti ir pats J.Bendžius, nemažai metų vadovavęs Švietimo skyriui. Rezultato nėra.
A.Šimelionis mano, kad nemažai gali padaryti ir patys įstaigų vadovai, pasitelkę kolektyvus ar bendruomenės narius, neužmiršę kreiptis ir į asociaciją „Lamatos žemė“, kuriai irgi vadovauja pedagogas Vytautas Laurinaitis. Jis stebėjosi, kad važinėdamas po seniūnijų vasaros šventes dažnoje jų nematė vietos mokytojų, o seniūnai pripažino, jog mokytojai bendruomenių veikloje beveik nedalyvauja.
Padėti išspręsti kai kurias problemas gali ir Švietimo skyrius, tik reikia kreiptis, o ne, anot A.Šimelionio, skubėti pas Prezidentę ar į Briuselį… Ir pridūrė šmaikštų patarimą: esą, jei vadovas iškelia daug problemų, vadinasi, problema jau yra pats vadovas…
Daugiau dėmesio mokytojų tobulėjimui
B.Tekorienė pasidalijo neseniai Vilniuje vykusios konferencijos įspūdžiais. Švietimo ministerijos nurodomi mokyklų darbo prioritetai ir šiemet nesikeičia, tik pridedamas vienas naujas – daugiau dėmesio bus skiriama mokytojų tobulėjimui.
Ypatingą dėmesį žadama skirti ir ikimokyklinukų ugdymui, juolab, kad pastaraisiais metais tokio amžiaus vaikų Lietuvoje daugėja. Vedėja apgailestavo, kad tokiu daugėjimu kol kas negali pasidžiaugti mūsų rajonas.
Ikimokyklinėms įstaigoms skiriamos vis didesnės investicijos, šiuo metu šalyje jau renovuotos 221 tokios įstaigos, t.y., 30 proc. visų jų. Apie 1000 Lietuvos mokyklų jau naudojasi elektroniniais dienynais, o mūsų rajone taip dirba visos.
Kai kurie salėje sėdėję direktoriai vėliau tarpusavyje kalbėjosi, jog teisus buvo A.Šimelionis, sakydamas, kad ministerija vis siūlo mažinti „popierizmo“ kiekį, bet iš jos ateina tokie nurodymai, kad vaikas ir vėl lieka paskutinėje vietoje…