Motina: aš nemarinau savo vaikų

 Namuose pirmiausia į akis krinta didelis indas su faršu, šalia – kupina lėkštė apvirtų kopūstų lapų. / Astos Aleksėjūnaitės nuotr. Savo atžalą pražudžiusi vaikžudė ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių auka? Tokį galvosūkį teks spręsti Klaipėdos apygardos teismui. Netrukus jis imsis bylos, kurioje aštuonių vaikų motina kaltinama badu numarinusi penkiametį sūnų.

Gresia ilgi nelaisvės metai

„Aš žinau, kas manęs laukia – kalėjimas iki 20 metų. Net negalėjau įtarti, kad taip kada nors nutiks”, – sunkiai rinkdama žodžius prabilo žiauriu nusikaltimu apkaltinta 39-erių Ilona Rojienė.

Šilutės prokuratūra teismui perdavė pajūryje itin reto pobūdžio bylos medžiagą.

Prieš keletą metų šalį sukrėtusi badu marinto Neduko istorija Kuršėnų vaikų namų auklėtiniui baigėsi įkurtuvėmis naujuosiuose namuose Prancūzijoje.

Pagėgių apylinkėse esančioje Natkiškių gyvenvietėje pas motiną įsikūrusi I.Rojienė pati susijaudina priminus šią kuršėniškio berniuko tragediją.

„Aš nemarinau savo vaikų, aš tikrai juos myliu”, – braukdama ašaras kalbėjo moteris.

Utėlių papjautas vaikas

Tragedija nutiko pernai balandį. Šilutėje M.Jankaus gatvėje nedideliame bute su šešiais vaikais gyvenusi I.Rojienė, esą tik prabudusi rytą, lovoje rado nebegyvą vieną jaunesniųjų sūnų – penkiametį Luką.

Berniuko mirties aplinkybes tyrę ekspertai nustėro nustatę, jog vaikas mirė nuo išsekimo dėl ilgalaikio badavimo.

„Aš negaliu patikėti, kad ne vienkiemyje, o viduryje miesto gyvenęs vaikas gali taip atrodyti. Anemiškas, dėl badavimo išsivysčiusios mažakraujystės iškankintas vaikas turėjo ne vieną dieną nevalgyti. Visiškai sunykęs, utėlių papjautas vaikas. Ir tai vyko mūsų laikais. Negi kaimynai ir aplinkiniai nematė tokio išsekusio berniuko?” – negalėjo atitokti garsus teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus.

Eksperto nuomone, berniukas turėjo itin ilgai nevalgyti. „Taip organizmas sunyksta ne per dieną”, – tvirtino D.Vitkus.

Badmiriavimą įtarė ir dukrai

Po tragedijos Šilutės policijai pradėjus tyrimą, paaiškėjo, kad ši šeima buvo įtraukta į rizikos grupės šeimų sąrašą. Tačiau kad bręsta tragedija, niekas neįtarė.

Šilutės vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Indra Pranaitienė tikino, jog tarnybos specialistės nė karto neaptiko, kad I.Rojienės namuose nebūtų maisto.

„Mes negalime patikėti, kad vaikas buvo marintas badu. Tikrinome ir lankėme šią šeimą”, – stebėjosi I.Pranaitienė.

Palaidojus penkiametį Luką, netrukus nešina I.Rojienės dukra pas medikus atskubėjo vaikų močiutė. Tuo metu ketverių buvusi Ligita karščiavo.

Parą praleidusi reanimacijos skyriuje, mergaitė dar dvi savaites buvo gydoma Vaikų ligoninėje Klaipėdoje.

Tąkart medikai įtarė, kad mergaitei išsivystė anemija dėl tos pačios priežasties – vaikas badmiriavo. Mergaitei buvo sutinusios kojos, ji tesvėrė 11 kilogramų.

Tačiau pati I.Rojienė, prisiminusi šį įvykį, piktinosi, kad medikai esą sveiką vaiką laikė ligoninėje.

Po sūnaus laidotuvių moteris su šešiais vaikais grįžo į tėvų namus, kur augo dar du jos sūnūs.

Namai kvepėjo maistu

Įsukus į žiauriu nusikaltimu kaltinamos moters tėvų namus Natkiškių gyvenvietėje, nei prie durų, nei prie langų niekas neskuba artintis. Čia svetimi nelaukiami.

Tik po ilgų įkalbinėjimų duris praveria I.Rojienės mama Edita Dienienė. Vos peržengus slenkstį, padvelkia virtuvės ir įkūrentos krosnies kvapai.

„Mums jau gėda net iš namų išeiti, tokiu baisiu dalyku kaltinami esame”, – ištaria kaltinamosios motina E.Dienienė.

Namuose pirmiausiai į akis krinta didelis indas su faršu, šalia – kupina lėkštė apvirtų kopūstų lapų. „Nelaukėme svečių, balandėlius ruošiamės gaminti”, – tarsteli E.Dienienė.

Po kurio laiko kambaryje pasirodžiusi pati I.Rojienė drąsiai ištiesia ranką. „Mes nebežinome ką galvoti ir kaip elgtis. Ar leistis į kalbas, ar nekomentuoti”, – taria daugiavaikė.

Susėdus pašnekesiui, ant motinos kaklo pakimba jauniausias iš aštuonių vaikų – dvejų Deivydas, šalia sukinėjasi penkiametė Ligita.

Paklausta apie tragedijos aplinkybes, motina suskumba pasiaiškinti.

„Niekas jo nemarino badu. Negi aš, išvirusi maistą, visus maitinsiu, o jam vienam neduosiu? Jis nebuvo toks jau smulkus, kaip tik valgus vaikas buvo. Tik labai jau cukrų mėgo, kur radęs, tuoj šaukštais valgydavo. Gal jam cukraligė buvo išsivysčiusi?” – svarstė motina.

„Du vyresnius anūkus iš pirmos jos santuokos mes su vyru pasilikome pas save. Berniukai labai senelį mylėjo, o kai dukra sukūrė antrą šeimą, su naujuoju vyru taip pat susilaukė vaikų”, – kalbėjo močiutė E.Dienienė.

Ūkiškai gyvenanti moteris tikino, kad nė vienam vaikų neteko badauti.

„Turime 16 ha žemės. Ir dabar penkios kiaulės tvarte. Savi kompotai, daržovės, žiemai pilna paruoštų mišrainių. Būdavo, papjauname kiaulę, pusę jos vežame į Šilutę pas dukterį. Netiesa, kad jie badavo”, – tikino E.Dienienė.

Neapsikentė vyro smūgių

Iš vaikų pašalpų gyvenanti vidurinį išsilavinimą turinti I.Rojienė ištekėjo devyniolikos. Su pirmuoju vyru keletą metų pagyvenusi moteris išsiskyrė. Antrą kartą šeimą kūrė vildamasi, kad sutiktas mylimas vyras bus geras jos vaikams.

„Iš pradžių viskas buvo gerai – ir gerbė, ir mylėjo. Tačiau viskas prasidėjo, kai jis ėmė gerti. Ne kartą esu bėgusi iš namų su vaikais. Pakiša peilį po kaklu, griebiu viską ir lauk pro duris. Vyras nepadėjo auginti vaikų. Kai išsiskyrėme, niekada vaikams nieko nepirko. Taip ir prasigėrė”, – kalbėjo I.Rojienė.

Tėvų nupirktame bute su girtuokliu vyru gyvenusi moteris neslėpė, kad ir jai pačiai teko grumtis su liga.

„Ilgai kentėjau dėl pogimdyminės depresijos. Buvo ir blogų dienų mūsų šeimoje”, – prisipažino moteris.

Tačiau išgirdusi kaltinimus vaikžudyste, net nusipurto.

„Ne tik savo, bet ir kaimynų mergaitę maitinau. Šalia gyveno taurelės nevengianti kaimynė, jos maža dukrytė net mama mane ėmė šaukti. Jos tikroji mama rytą vaikui įpildavo šalto vandens ir įdėdavo tris šaukštus cukraus. Parsivesdavau, pamaitindavau. Aš tikrai nemarinau vaikų badu”, – kalbėjo I.Rojienė.

Sergančio vaiko netyrė

Aplinkinių pasmerkimo sulaukusios moterys bando savaip paaiškinti tragedijos priežastis.

„Ne kartą vaikų gydytojos prašėme pažiūrėti, kas jam yra. Mums tik galvoje viena sukasi – galėjo cukraligė išsivystyti. Lukas gimė patyręs gimdymo traumą. Turėjo širdelės ydą. Tačiau daktarė paklausydavo ir ramindavo, kad širdelė plaka be ūžesių”, – kalbėjo mirusio vaiko motina.

Gimdymo traumą patyręs vaikas, pasak jos, galėjo būti ir nuodugniau ištirtas.

„Mes neturtingi žmonės. Gal daktarai, supratę, kad negaus kyšio, atsainiau elgėsi? Tiesa, vaikas buvo labai jautrus. Greitai susinervindavo, o tuomet jam pamėldavo pasmakrys ir kairė ranka”, – kalbėjo I.Rojienė.

Moteris vis dėlto prisipažino, kad gailisi, jog nekreipė dėmesio į sūnaus negalavimus. „Gal viskas būtų buvę kitaip”, – tarsteli berniuko močiutė.

Tačiau E.Dienienė pati prasitaria, kad po anūko mirties ji su visais vaikais nuskubėjo pas medikus.

„Nuvedžiau, kad patikrintų kraują, pažiūrėtų, ar sveiki”, – prisipažino močiutė.

Nuo 2007 m. I.Rojienė buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą tik dėl to, kad nevedė vaikų pas gydytojus, neskiepijo ir jų sveikata esą nesirūpino.

Nepakėlė naštos

Vaikžudyste kaltinamos I.Rojienės motina tikino savaip įžvelgianti šios tragedijos priežastis.

„Ji nebuvo bloga mama. Aš pati užauginau tris sūnus ir ją – vienintelę dukrą. Šeimos įgūdžių ji išmoko. Tėvas negėrė, vaikų niekas nemušdavo. Gal ji palūžo, kai antra šeima nepavyko. O ir pirmąjį kartą labai jau anksti ištekėjo. Vyrą palaidojau 2007-aisiais. Nuo tada ir mes susipykdavome. Jai nebuvo į ką atsiremti, nes ir pati sirgau po vyro mirties”, – tikino E.Dienienė.

I.Rojienė prasitarė, kad jos vaikai žino, kas gresia jų mamai.

„Vyriausias sūnus – devyniolikos, mokosi Šilutėje. Kiti keturi mokyklą lanko, namuose – tik mažiausi du. Tačiau vaikai žino, kas gresia. Jiems, kaip ir man, baisu. Juk močiutė viena jų neužaugins. Nežadu pasiduoti, kovosiu iki galo. Tegul teismas sprendžia, ar aš kalta. Sieksiu įrodyti, kad nesielgiau žiauriai su savo vaikais”, – tikino motina.

Už piktnaudžiavimą tėvų teisėmis ar pareigomis numatyta maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, o už itin žiaurų savo vaiko nužudymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 20 metų arba nelaisve iki gyvos galvos.

Išalkęs šovė į kaktą

Vos praėjus pusmečiui po šios tragedijos, Šilutę sukrėtė dar viena panaši istorija. Rugsėjį Žemaičių gatvėje gyventojai išvydo kraupų vaizdą – mažametė taikėsi per antrojo aukšto langą išmesti kūdikį. Ketverių mergaitė šaukė kieme susirinkusiems kaimynams, kad ji alkana, o jos mažylis broliukas nieko nevalgęs. Esą mama užrakino namuose ir kažkur pradingo.

Mergaitė tikino, kad vaikas lengvas ir jį esą žmonės galėtų sugauti. Siaubo apimti gyventojai puolė kviesti policiją ir medikus. Tačiau tą akimirką mažametė lyg tarp kitko prasitarė, kad ką tik nusišovė jos penkiametis broliukas.

Atskubėjusios specialiosios tarnybos aptiko berniuką gyvą, tačiau pajuodusiu veidu. Vaikas rado namuose dujinį pistoletą ir šovė sau į kaktą.

Skandalingu įvykiu susirūpinusios Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistės tąkart tikino, kad šių vaikų mama joms nėra žinoma. Esą Šilutėje tik trumpai pas draugus viešėjusi motina iš Jonavos tris mažamečius paliko vienus užrakintus draugų bute.