Gegužės 16-osios pavakarę paminėti Tarptautinę muziejų naktį kvietė Šilutės muziejininkai. Renginiai, pavadinimu „Rytų Prūsijos dvaras vakar ir šiandien“, prasidėjo atveriant senojo pastato Lietuvininkų g. 36 duris. Vėliau lankytojai pakviesti į H.Šojaus dvaro rūmus, kuriuose muziejininkai aprodė renovuotas sales, papasakojo apie ateities planus ir kaip šios erdvės bus užpildytos.
Atvykusiųjų laukė ir įspūdinga kultūrinė dovana – teatralizuotas susitikimas su Prūsijos karaliumi Frydrichu Vilhelmu III ir karaliene Luize…
Karališkoji meilės istorija
Artėjant iškilmingajam vakaro renginiui, atvykusiesiems pristatyta Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos paroda „Prano Domšaičio natiurmortai“. Ekspozicijoje – itin mažai matyti, iki šiol saugyklose buvę šio dailininko ekspresionisto tapyti gėlių 
natiurmortai.
Šilutiškiai pamatė spalvingų gėlių puokštes, kurios Prano Domšaičio drobėse pražydo bene sudėtingiausiu jo gyvenimo laikotarpiu. Po Antrojo pasaulinio karo dailininkas buvo karo pabėgėlis Austrijoje, tad gėlių natiurmortai galėjo tąkart tapti autoriui galimybe ne tik kurti, bet ir išlikti.
Iš viso galerijoje saugoma daugiau kaip 600 P.Domšaičio kūrinių kolekcija, kurią Lietuvai padovanojo Čikagos „Lietuvių fondas“.
Vakaro kulminacija, sulaukusi didžiausio lankytojų susidomėjimo, papuošta nuostabiu teatralizuotu koncertu „Karališkų žingsnių aidas“, skirtu karališkosios Prūsijos poros dvaro rezidavimui Klaipėdoje atminti. Teatralizuota programa – koncertas, pastatyta remiantis Jovitos Saulėnienės knyga, kurioje surašyti prisiminimai ir sklindančios legendos apie karališkąją porą – karalienę Luizę ir karalių Vilhelmą III.
Žiūrovai, atėję pasiklausyti Prūsijos karaliaus F.Vilhelmo III ir karalienės Luizės meilės istorijos, užpildė net dvi H.Šojaus dvaro sales.
Apie legendomis apipintus jausmus bei daugiausia dėmesio sulaukusią 1807-ųjų žiemos kelionę pašto keliu iš Karaliaučiaus į Klaipėdą papasakojo aktorė Virginija Kochanskytė (rūmų metraštininkė), dainininkai, tarptautinių konkursų laureatai Giedrė Zeicaitė (karalienė Luizė) ir Artūras Kozlovskis (Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III), jiems akompanavo pasaulinio garso pianistė Vaiva Purlytė.
Anot V.Kochanskytės, karalienės Luizės ir karaliaus Vilhelmo III abipusiai jausmai prilygsta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės renesanso istorijai, kurią puošia karalienės Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės legenda.
Kelionė į Klaipėdą
Populiariausia iš to meto karališkosios poros legendų – kelionė į Klaipėdą iš Karaliaučiaus, kurią aprašė aristokratų gydytojas Hufelandas. Pasak rašytinių šaltinių, šiltine serganti karalienė Luizė su vaikais keliavo tris dienas ir tris naktis, kol įveikė 20 mylių kelio atkarpą per Kuršių Neriją. Beje, nors aplinks siautė žiemos speigas ir buvo itin šalta, grynas oras gerai paveikė karalienę Luizę ir ši dar kelionėje ėmė sveikti, nors kelionė buvo itin varginanti.
Sustoję pirmoje stotelėje, mažučiame kambarėlyje, visi karališkosios šeimos atstovai ir palyda džiaugsmingai valgė šeimininkų paruoštus pietus. Tiesa, kaip rašoma metraštyje, prie langų buvo galybė žiūrovų. Įsimintinas ir tuo metu patiektas maistas – sūdytų žuvų dubuo, kuris priminė Šiaurę ir jūrą.
Gydytojui – metraštininkui įsimintina akimirka, kai vaikai įžengė į miegamąją patalpą. Beje, gydytojo šis vaizdas nežavėjo – ant grindų buvo pakreikta šiaudų ir šieno. Tačiau jauniesiems princams visa tai sukėlė šventišką nuotaiką.
Kelionės antroji sustojimo vieta buvo Nidoje. Karalienė Luizė apsistojo pašto stotyje, kur savo žiedo deimantu ant lango stiklo įrėžė mylimo poeto Johano Volfgango Gėtės arfininko giesmę iš romano „Vilhelmas Meisteris“: „Kas ašarom suvilgęs nevalgė duonos, kas kiauras naktis nesėdėjo, dejuodamas ant savo gulto, tas nepažįsta dangiškos galybės“.
Keliaujant per Juodkrantę jauną žmoną ir vaikus pasivijo karaliaus Vilhelmo III karieta. Anot metraštininko žodžius perdavusios aktorės V.Kochanskytės, karališkosios poros atvykimas į Klaipėdą buvo paženklintas geru ženklu – šaltos klaipėdietiškos žiemos danguje švystelėjo saulės spinduliai, o išlipusi į krantą karalienė Luizė buvo sutikta lietuviškai dainuojančių merginų. Tąkart lietuvaitės karalienei padovanojo raštuotas šiltas megztas pirštines.
Klestėjimo metas
Klaipėdai tapus laikinąja Prūsijos karalystės sostine, miestas dar nebuvo matęs tiek kilmingų žmonių. Anot metraštininko, miestą ir kilmingus žmones aplankė karališkosios poros atžalų šurmulys, užvirė tikras gyvenimas. Atvykus karališkajai porai, Klaipėda išgyveno neįtikėtiną prekybos suklestėjimą. Sukosi net 100 malūnų, uoste vienas po kito keitėsi įvairių tautybių pirklių laivai.
Romantiškos sielos karalienė tuo metu dairėsi, kur galėtų patirti kultūrinį pakylėjimą. Tiesa, mieste ne itin klestėjo teatras, muzika, o karalienę Luizę ne itin tenkino ir daugelio to meto aristokračių laisvalaikis – žaidimai kortomis, rūpinimasis apdarais bei miesto naujienomis.
Kartu su karališkąja pora, galima sakyti, mieste apsigyveno ir garsaus Mykolo Kleopo Oginskio sukurta muzika. M.K.Oginskis – mylimiausias karalienės kompozitorius, kurio muzikos buvo ne tik klausomasi, bet pagal ją ir šokama visuose aristokratų pobūviuose.
Teatralizuotame vakare šilutiškiai sužinojo ir daugiau legendomis apipintų karališkosios poros gyvenimo faktų. Išgirdo apie tai, kokia svarbi patarėja karalienė Luizė buvo savo vyrui, karaliui Vilhelmui III, kokia svarbi buvo jos nuomonė, moteriška intuicija, darant svarbiausius ir lemtingiausius valstybės sprendimus.
Tačiau, anot metraštininko, karalienė be romantinių polėkių ir meilės muzikai daug laiko skyrė ir savo vaikams, savo pačios pavyzdžiu skatino juos branginti gerumą.
Po teatralizuoto renginio „Karališkų žingsnių aidas“ daugelis dalyvių ir net Šilutės muziejininkės prisipažino, kad turėjo unikalią galimybę pirmą kartą išgirsti dar niekur nespausdintus ir mažai kam žinomus karališkosios poros asmeninio gyvenimo faktus.
Atsisveikindama su Tarptautinės muziejų nakties Šilutėje lankytojais aktorė V.Kochanskytė pasidžiaugė, kad Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus gavo rėmimą ir netrukus į Šilutę atveš naują programą, skirtą garsiam kompozitoriui ir visuomenės veikėjui M.K.Oginskiui atminti.
