Muziejų naktyse – koncertai, tardymas lageryje ir paveikslo detektyvas (foto)

ZAL 7340Praėjusį savaitgalį Europos (ir Lietuvos) muziejuose vyko Muziejų naktis – akcija, skirta Tarptautinei muziejų dienai paminėti. Iki paryčių besitęsiančios programos lankytojus viliojo Šilutėje, Rusnėje, Kintuose, Švėkšnoje.

Muziejai gundė koncertais, edukacinėmis pamokomis Macikų lageryje – karceryje, tapyba ant šilko. Dalyviai diskutavo apie žydų paveldą ir net ieškojo paveiksle pavaizduotos moters gyvenimo istorijos.

Macikų lageryje moksleivius tardė ir verbavo

Šilutės Muziejaus naktys lankytojus džiugino įvairių menų sinteze. Šilutiškė Vilniaus dailės akademijos studentė Eglė Mikutytė pristatė savo sukurtus vizualaus dizaino darbus, o klaipėdietis fotografas Ramūnas Šurkus pakvietė į fotografijų parodą.

Muziejaus kiemelyje Šilutės Vydūno gimnazijos mokiniai vaidino minispektaklį „Jis, ji, jie, jos“. Muzikiniame vakare koncertavo Šilutės rajono vaikų meno mokyklos styginių instrumentų ansamblis, Šilutės pirmosios gimnazijos estrados studija ir roko grupė „Destrukcija“.

Muziejų renginiuose besilankantys šilutiškiai sakė pasigedę džiazo vakaro. Anot muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės, šiais metais Muziejų naktų niekas nerėmė, teko išsiversti savais resursais. Direktorė viliasi, kad džiazo koncertus bus galima rengti, kuomet bus renovuotas H.Šojaus dvaras ir muziejus turės daugiau specialiųjų lėšų.

Šilutės Vydūno gimnazijos dešimtokai sutvarkė Macikų kapinaites, todėl Šilutės muziejininkai juos pakvietė į naktinę, teatralizuotą edukacinę pamoką Macikų lagerio – karcerio muziejuje. Nebe pirmus metus organizuojama pamoka „Sovietinių represijų inscenizacijos“ kasmet sulaukia itin didelio susidomėjimo. Autentiškumą atkurti muziejininkams padėjo krašto apsaugos Savanorių pajėgų 3-ioji rinktinė, Šilutės šaulių 8-oji kuopa.

Į kiemelį įsiveržę ginkluoti sovietų kareiviai paskelbė „antitarybine“ veikla kaltinamų asmenų sąrašus ir įtariamuosius išvežė į įkalinimo vietą Macikuose. Ten „nusikaltėliai“ nuvaryti į kameras, tardomi, į būrį bandyta užverbuoti ir infiltruoti kolaborantus. Apie apsilankymą įkalimimo įstaigoje primins išduotos kalinio kortelės.

R.Šikšnienė sakė, jog norėjo mokinius ne tik įtraukti į inscenizaciją, bet ir suteikti žinių. Todėl buvo rodomas filmas apie Macikų lagerio istoriją, po jo užduoti klausimai. Gimnazistai po edukacinės pamokos kalbėjo, jog daug ko nežinojo, todėl buvo ne tik labai įdomu, bet ir naudinga.

Visuomenei pristatytas naujas leidinys „Šilutė ir jos 500 metų istorija“. Leidinį sudaro miesto jubiliejaus proga vykusioje konferencijoje skaityti ir paruošti pranešimai. Knygelė išleista 100 egz. tiražu. Ji bus išsiųsta į rajono bibliotekas, mokyklas, norintieji leidinį gali įsigyti Šilutės muziejuje.

Tyrė paveikslo detektyvą

Beveik detektyvų darbą atliko Rusnės muziejininkai. Vieno namo palėpėje atrastas pieštuku nupieštas šimtametis moters portretas užminė mįslę, koks buvo paveiksle vaizduojamos moters likimas. Paveikslo savininkas papasakojo tik tiek, jog moteris buvo įsimylėjusi valdininko sūnų. Už uždraustą meilę to jaunuolio tėvas merginą uždarė į areštinę.

Paveikslą muziejininkai eksponavo Kazimiero Banio etnografinės sodybos muziejuje ir klausė rusniškių, gal žino išsamesnių pasakojimų apie jį. Salos etnokultūros ir informacijos centro etnografė Asta Augustinienė sakė, jog planuojama kreiptis į spaudą ir prašyti skaitytojų pagalbos moterį atpažinti. Renginyje apsilankęs rusniškis knygų leidėjas, fotografas Kęstutis Demereckas patvirtino paveikslo originalumą. Pasak jo, paveikslas panašus į profesionalo, o ne mėgėjo darbą, nes portretas atvaizduotas fotografiškai tiksliai.

Renginyje koncertavo moterų vokalinis ansamblis „Luotuže“, šilutiškis bardas Adas Nausėda, šoko kolektyvas „Rusnietis“. Rusnės pagrindinės mokyklos šokėjai savo iniciatyva pasisiūlė parodyti, ko išmoko po kelių mėnesių repeticijų. Poeziją skaitė šilutiškė medikė Regina Kulpienė – Jaunienė.

Rusniškiai simboliškai uždegė aukurą, kuriame ruseno ąžuolinės malkos. Lingvistai tvirtina, kad daugelis vietovių, kur pagonybės laikais degė amžinoji ugnis, gavo pavadinimus nuo žodžio „rusenti“. Vienas jų – Rusnė.

Kintuose – gegužinė, tapymas ant skarų ir žolių skulptūros

Koncertinė folkloro programa „Gegužinėj“ Kintų Vydūno kultūros centro kieme atidarė kintiškių renginius. Dalyvavo ne tik vietiniai šokių kolektyvai „Kintai“ ir „Deima“, bet ir svečiai iš Skuodo rajono – šokių kolektyvas „Salanta“, Vilkyčių kolektyvas „Veiviržas“, Šilutės Vydūno gimnazijos merginų tautinių šokių grupė. Vakarinėje dalyje specialią tarpukario dainų programą atliko Saugų moterų ansamblis „Vakarė“, pritariant akordeonui.

Po atliktos Vydūno kultūros centro renovacijos tai buvo kiemo premjerinis renginys. Pasak muziejaus direktorės Ritos Tarvydienės, ši erdvė renginiui labai tiko ir pridėjo auteniškumo – nereikėjo jokių papildomų dekoracijų.

Įvedant žmones į tarpukario laikotarpį, bendruomenės atstovė Virginija Rudienė susirinkusiesiems demonstravo, kaip reikia tapyti ant šilko. Norintieji galėjo patys tapti dailininkais ir pagal eskizą ant vienos šilkinės skaros piešti.

V.Rudienė per 20 metų sukaupė apie 700 skarų kolekciją, kurią, kaip pati sakė, dabar išnešė pravėdinti. Moters lobyne – skaros net iš Serbijos, Kinijos, Egipto, Anglijos. Skaros parodoje išdžiaustytos pagal spalvinę gamą, o vienetiniais piešiniais papuoštos eksponuotos kaip paveikslai.

Iš Mažosios Lietuvos muziejaus kintiškiai pasiskolino liaudies meno kūrėjos Viktorijos Bitinaitės – Stankevičienės žolės skulptūrų ir verbų parodą „Žolynų sakmės“. Žmogaus ūgio verbos – susidedančios iš daugybės įvairių komponentų – pritupdytos gervių, liaudies kalendorinių dainų ir mitų personažų: devyniaragių elnių, aitvarų, žirgelių, avinėlių, mitologiškai įprasmintų dangaus skliauto simbolių. Paroda Kintuose veiks iki birželio 15 d.

Naktiniame kino seanse pasilikę ištvermingiausieji prie filmo, sukurto Rytprūsių rašytojo Ernsto Vicherto apysakos „Šaktarpis“ motyvais – „Elzė iš Gilijos“. Kino žiūrovai vaišinosi ne tik vydūniška mėtų arbata, bet ir atsineštomis vaišėmis.

Žydų atminimas įamžintas projekte

Švėkšniškiai Muziejaus nakties renginius paskyrė šiame krašte gyvenusiems žydams atminti. Rajono vadovai, Klaipėdos žydų bendruomenės atstovai, Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė diskutavo apie Švėkšnos apylinkėse gyvenusius žydus, avarinės būklės sinagogą ir jos ateities vizijas, aplankė sinagogą.

Susirinkusiesiems pristatytas muziejininkės Monikos Žąsytienės parengtas projektas „Švėkšnos žydų bendruomenė gyva prisiminimuose“. Pristatyti projektą padėjo Klaipėdos jaunimo centro studijos „Aušra“ žaismingos aktorių improvizacijos.

Muziejininkė M.Žąsytienė projektu siekė sukaupti prisiminimus apie Švėkšnoje gyvenusius žydus, kurių bendruomenė buvo itin gausi iki Antrojo pasaulinio karo. Projekto metu pagamintas ekspozicijai apie žydus skirtas stendas, įranga kilnojamai parodai, naujais eksponatais papildyti muziejaus fondai. Ateityje Švėkšnos muziejus siūlys edukacinę pamoką – bus galima pasimokyti hebrajiško rašto.

Filmą apie žydų gyvenimą sukūrė ir parodė Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos moksleivės Toma Blaževičiūtė ir Justė Oželytė.

Daugiau nuotraukų fotoalbume joomplu:4590 joomplu:4598

spaudos remimo fondas Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba“.