Žemaičių Naumiesčio Žaliasis kalnas šeštadienį aidėjo nuo dainų ir sveikinimų – čia šiemet surengta ne jau įprasta Dagotuvių, dar anksčiau Mykolinėmis vadinta šventė, bet viso rajono žemdirbių šventė – derliaus nuėmimo pabaigtuvės.
Joje sulaukta daug kraštiečių ir garbių svečių, tarp jų – pačios deivės Žemynos, pagerbti geriausi rajono ūkininkai ir gražiausiai sodybas tvarkantys seniūnijos gyventojai, pavyzdinės daugiavaikės šeimos, dainuota ir šokta kartu su viso rajono ir iš toliau atvykusiais meno kolektyvais, ragauti kulinarinio paveldo patiekalai. Apskritai, derliaus nuėmimo pabaigtuvės paminėtos taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai.
Vienas įspūdingiausių šios šventės reginių buvo ožio aukojimas – irgi iš senovės atkeliavęs, o šiemet pirmą kartą naumiestiškių prikeltas akcentas, palydėtas ugnies šokį sušokusių vaidilučių.
Bibliotekoje vėl susirinko kraštiečiai
Skambios melodijos ant Žaliojo kalno pradėjo lietis nuo pusiaudienio, o dar anksčiau vietos bibliotekoje susirinko tradicinės Kraštiečių sueigos dalyviai. Pastarųjų šiemet buvo apie 30 – ir iš didmiesčių, ir iš mūsų rajono pakraščių.
Bibliotekos šeimininkės Nijolė Rimkienė ir Danutė Bružienė svečiams parengė fotografo Romualdo Požerskio parodą „Mažasis Alfonsas“ ir to paties pavadinimo knygos pristatymą. Šio krašto Šiaudvyčių kaime gyvenusio mažiausio šalies ūkininko Alfonso Mickaus gyvenimo akimirkas pristatė pats fotografas.
Taip pat svečiams pristatytos naujausios kraštiečių Stasio Mėlinausko bei Teresės Lorenčienės knygos.
Kraštiečių draugijos pirmininkas Zigmas Malinauskas skaitė pranešimą apie naujausius šio krašto istorinius atradimus.
Ant stalų – įvairiausios rudenio gėrybės
Nevėlavo šventėje prisistatyti panorėję aplinkinių kaimų gyventojai – tuoj po pusiaudienio rentė palapines, statė stalus, ant jų klojo įvairiausias rudens gėrybes, pačių gamintus sūrius, medų, gardžiausius pyragus, kūrė laužus ir kaitė katilus bei kaitino keptuves su visokiais valgiais. Pavyzdžiui, Bronius Kalvaitis iš Šyšos kaimo maišė žuvienę, Žemaičių Naumiesčio „Gerumo namų“ nariai kepė ir negailėdami svečiams į lėkštes krovė savo gardžiąją kiaušinienę iš 350-ties kiaušinių, o kitos naumiestiškės dar ir gardžiais blynais su uogiene svečių gomurį pamalonino.
Tiesa, buvo ir tokių, kurie, kaip pavyzdžiui, Degučių kaimo atstovai, moliūgų sriubą namuose išvirę tiesiog moliūguose ją ir į šventę atsigabeno. O prie jos dar ir žarijose keptų bulvių bei keptų obuolių siūlė.
Neatsiliko ir Vanagių atstovai – ant jų stalo puikavosi milžiniškas sūris, kurį vanagiškiai, jų seniūnaičio Tomo Bartkaus tikinimu, net iš 110 litrų pieno suspaudė, todėl jis daugiau nei 30 kilogramų svėrė.
Naumiestiškė Danutė Zaveckaitė su seserimi Ona Šimkiene atsigabeno įvairiausių miško gėrybių – uogų ir grybų, rusniškiai prekiavo įvairiausiai paruošta žuvimi, o besiburianti Žemaičių Naumiesčio jaunimo grupė katile maišė plovą ir šalia savo kiemelio organizavo žaidimus mažiesiems.
Kadagiškių kaimo ir Klaipėdos gatvės gyventojai, susivieniję į bendrą kiemelį, ragino ragauti pačių keptų pyragų ir sūrių, o juos užgerti gira. O Pagryniuose gyvenantys bitininkai Žilvinas ir Andra Petrošiai smalsuoliams pylė mažytes taureles kito gėrimo – pagal senovinį receptą pagaminto midaus.
Ne tik pilvus pasotinti siūlė šventėn sugužėję žmonės – buvo čia ir iš aplinkinių rajonų atvykusių prekeivių, kurie siūlė įdomių keramikos medžio, molio, tekstilės ir kitokių dirbinių. O štai iš Grabupių atvykęs Žydrūnas Macnorius tikino savo medžio dirbiniais ne tiek prekiauti, kiek, šventės organizatorių prašomas, ją paįvairinti norėjęs.
Papuošė šventę ir dekoratyvinių paukščių augintojai, surengę įspūdingų vištų ir balandžių parodėlę.
Eiseną vedė seniūnas, Ūkininkas ir Žemyna
Kol scenoje viena kitą keitė iš viso rajono ir net Natkiškių atvykusios kapelos, vokaliniai ansambliai bei šokėjai, juos atidžiai stebėjo seniūnai, šventės vedėjo Marijaus Budraičio pastebėjimu, matyt, svarstantys, kuriuos muzikantus kitais metais kviesti į savų seniūnijų šventes.
Laikrodžiams išmušus 18 valandą, nuo aukščiausios kalno vietos pradėjo leistis vaidilučių eisena, vadovaujama seniūno Jono Budrecko bei Ūkininkų ūkininko – Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus vadovo Kęstučio Andrijausko, nešančio šiųmetės duonos kepalą. Kartu su jais žengė pačia deive Žemyna virtusi šiame krašte gerai pažįstama muziejininkė Nijolė Stanelienė, vėliau nuo scenos eilėmis pagarbinusi žemdirbį, jo rankas, šviesą ir sotį, saulę ir javą…
Visus aikštės kampelius apėjusios vaidilutės seniūną J.Budreckas palydėjo į sceną, o čia šiam teko pasidėti savo įspūdingąją lazdą. Šmaikštusis seniūnas čia pat prisipažino, jog lazdos labiausiai jam reikia ne šventėse, o tuomet, kai ateina mokesčių mokėjimo metas…
Duona pagarbiai įteikta rajono merui Vytautui Laurinaičiui. Jam teko atlikti ir ožio paaukojimo ceremoniją. Meras prisipažino, kad nors ši šventė turi be galo senas tradicijas, atlikti tokią apeigą jam teko pirmą kartą. Deglu jis uždegė šiaudinę ožio skulptūrą.
Ir merui, ir visiems kitiems svečiams atiteko seniūno dovanos – puošnios šiaudinės skrybėlės, kurias nešioti šie privalės iki kitų Dagotuvių.
Pagerbti ūkininkai ir darnios šeimos
Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis susirinkusiesiems priminė, kad nors ši šventė vainikuoja derliaus nuėmimą, bet džiaugtis žemdirbiams dar nėra ko – džiūgauti jie galės tik tada, kai tą derlių parduos, o esant Rusijos embargui tai padaryti geromis kainomis nebus lengva.
„Parduosit, nenusiminkit, ir tas bulves, ir tas morkas…“ – nedelsdamas visus nuramino seniūnas J.Budreckas.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis priminė, kad seniūnas jau gal septintą kartą žada aviną šiai šventei pjauti ir visus vaišinti… O jau nebejuokaudamas pasidžiaugė vietos ūkininkų aktyvumu, mat jie, pasak Seimo nario, dažnai jį informuoja apie kaimo problemas. Susitikimas šventės metu, anot jo, irgi puiki proga aptarti aktualijas.
Sulaukta ir šventėse reto svečio – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto. Jis pastebėjo, kad vietiniai džiaugiasi geru derliumi, bet priminė, kad ir problemų žemdirbiams netrūksta. „Ruošiame dovanas geriausiems jūsų ūkininkams, kviesime juos į Kauną ir ten pagerbsime“, – pažadėjo svečias.
„Bet mes nutarėme, kad pagerbti galime ir čia“, – atitarė savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Vienas po kito scenon pakviesti rajono konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai Juzefa ir Petras Tamavičiai iš Gurgždžių, naumiestiškiai Birutė ir Kęstutis Žvirbliai bei Rima ir Aloyzas Raukčiai iš Šilutės seniūnijos,specialusis prizas įteiktas ir saugiškiui žirgininkui Valdemarui Urbonui.
Tai buvo toli gražu ne vienintelės geriausiųjų pavardės, tądien nuskambėjusios scenoje. Seimo narių dovanos įteiktos pavyzdingoms Žemaičių Naumiesčio seniūnijos šeimoms: Rasai ir Mindaugui Beinoriams, Vaidutei ir Vaidotui Paldauskams, Veronikai ir Kęstučiui Agintams, Rimai ir Gintautui Vingiams bei Vaidai ir Stasiui Šarkauskams.
Padėkos skleidžiantiems šviesą ir šilumą
Į sceną pakviesti ir žibintais apdovanoti seniūnaičiai bei vietos mokyklų vadovai, kurie dabar skleidžia ir ateityje turės apylinkėje skleisti šviesą ir šilumą.
Didelė grupė iniciatyvių ir bendruomeniškų seniūnijos žmonių pelnė seniūno padėkos raštus, o juos įteikdamas J.Budreckas kiekvienam rado išskirtinį žodį. Leonardui Puidokui, kilusiam iš Vanagių, palinkėta toliau būti tokiam, koks dabar esąs, o štai Stasiui Baltučiui iš Grygališkės, nuolat talkinančiam vykdant visus seniūnijos projektus, seniūnas tarė: „Man tavęs gaila: tiek daug dirbi – dirbk mažiau“…
Seniūnas dėkojo naujajam Kulėšų seniūnaičiui Juozui Macijauskui, per trumpą laiką suvienijusiam kaimą, ir jam linkėjo „vienyti toliau“. Pasidžiaugė ir Vytauto gatvės 39-ojo namo gyventojais, kurie susivienijo, visas laiptines suremontavo bei aplinką išpuošė gėlėmis.
Girininkas Tomas Ūselis su visa komanda pavadintas miestelio žaliojo rūbo puoselėtoju, o evangelikų liuteronų bendruomenės atstovams Vandai Marozienei ir kunigui Valdui Miliauskui dėkota už gražiai tvarkomas kapines.
Padėkos raštai įteikti ir Anai bei Vladui Marauloms, Vaidui Arnašiui, Birutei ir Kęstučiui Žvirbliams, Šilutės UAB „Įtampa“ bei, anot seniūno, Degučių vairą į savo rankas jau perimančiam vietos Jaunimo klubui.
Ypatingą prizą – šv. Mykolo paveikslą įsteigė Savivaldybės tarybos narys Saulius Vytuvis, o skyrė jį jauniausiam į šventę atvykusiam Mykoliukui. Pasirodo, šis politiko prizas atiteko vos 1 metų ir 11 mėnesių seniūno J.Budrecko anūkui Mykolui, kuris, su mama Rūta atvykęs net iš Kauno, vežimėlyje saldžiai pramiegojo visą pagerbimo ceremoniją.
Beje, mažajam varduvininkui kompaniją palaikė tik vienas Mykolas – jau garbaus amžiaus sulaukęs M.Kerinas, kasmetinis Mykolinių dalyvis.
Ir sutemus ilgai dar Žaliakalnyje skambėjo dainos…