Nacionalinės ekspedicijos dalyviai Rusnėje gavo česnakų, o Mingėje viešėjo „Nėgių bare“

 ekspedicija mingeje barmenaiLiepos 2-ąją, atplaukę Atmatos raibuliuojančiais vandenimis, į Rusnės prieplauką, išpuoštą nendrėmis, išsilaipino ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ dalyviai. Žygeiviai, prieš kelias dienas startavę Kaune, lankė Lietuvai istoriškai ir kultūriškai svarbias vietas, keliavo didžiausia šalies upe ir gyveno pagal autentiškus projektus atkurtame buriniame laive – kurėne. Toks savaitę trukęs žygis Lietuvoje surengtas pirmą kartą.

Nors ir pavargę, išlipdami į Rusnės salą keliautojai šypsojosi. Etnomuzikologė Zita Kelmickaitė, kreipdamasi į tautiniais rūbais pasipuošusius rusniškius, sakė: „Kokie jūs gražūs, o mes jau neturime prekinės išvaizdos“. Tarp dešimties atplaukusiųjų ištvermės ir drąsos reikalaujančio iššūkio vykdytojų, buvo ir istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, atlikėjas Gabrielius Liaudanskas – Svaras, gamtininkas Selemonas Paltanavičius ir kiti.
Liepos 3-ąją senovinio Kuršių marių žvejų laivo komanda aplankė Ventės ragą, bet prieš tai neaplenkė ir Lietuvos Venecijos – Mingės, nes čia jų laukė „Nėgių baras“.

Žygeivių sutikimo metu sukiojosi kiekvieną kelionės momentą sekusi ir įamžinusi LRT filmavimo komanda, kuri šių metų rudenį apie unikalią ekspediciją parengs ir parodys 8 dokumentinius filmus.

Sutiko kaip iš marių grįžtančius žvejus
ekspedicija rusneje kelmickaite
Žygeivių sutikimas Rusnėje surengtas pagal senąsias salos gyventojų tradicijas.

Vos krantinę pasiekė ekspedicijos dalyviai, netrukus prie prieplaukos prisišvartavo venterine burvalte „Rusnietis“ atplaukusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.   Skambant folkloro ansamblio „Sklada“ žvejiškoms dainoms, žygeiviams į kišenes įdėta po česnako skiltelę. Anot senųjų salos gyventojų, žvejų žmonos, išlydėdamos vyrus, visada jiems įdėdavo česnako – jis saugojo nuo audrų, negandų ir ligų.

Seniūnė D.Drobnienė negailėjo svečiams pagyrų. Kviesdama žurnalistą E.Jakilaitį seniūnė nustatė, kad šis gyvai atrodo gerokai didesnis nei televizijos ekrane. Svečiui ant galvos ji uždėjo šermukšnių lapų vainiką, nes saloje nuo seno tikėta, jog šermukšniai neša santarvę, kantrybę, o žvejai juos kabindavo ir laivuose, kad atneštų sėkmę bei gausų laimikį.

Šermukšnių vainikais, puokštėmis bei knygomis apie salos istoriją, gamtą ir žmones apdovanoti visi žygeiviai.   Išskirtiniu, saloje surinktų žolelių vainiku pagerbta jau ne pirmą kartą šiame krašte viešinti Z.Kelmickaitė. Ansamblio „Sklada“ nariai sakė visur ieškoję ypatingų žolynų. Į vainiką įpynė medetką, nes ji apsaugos viešnią nuo gerklės skausmo, įdėjo mėtų, kad skrandis būtų sveikas, apetitas geras ir sloga neužpultų, rugiagėlę – kad akys būtų sveikos ir regėtų kaip erelio, įpynė gysločių, kad keliaujant būtų galima pasitrinti nutrintas kojas, garstyčių – kad neperšaltų ir nekosėtų, valerijono – kad sveika būtų, žemės obuolių – bulvių – žiedų – kad krakmolo organizme netrūktų, ramunių – dėl grožio, o neužmirštuolių – kad neužmirštų šio susitikimo.

ekspedicija rusneje seniune

Primindama svečiams, kad sala turi išskirtinių galių, seniūnė sakė, jog būtent Rusnėje gimsta gražiausi vaikai. Tad, kreipdamasi į keliautojus, D.Drobnienė pakvietė juos, jei planuos šeimą, atvykti čia dar kartą.

Dovanų su savivaldybės atributika žygeiviams padovanojo ir rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Sutiktuvės tęsėsi skanaujant kafiją, kurią išvirė Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė, stiprinantis ypatingais rusniškių patiekalais – naminiu sūriu ir marinuotu sterku.

Paviešėję saloje ir susipažinę su senaisiais rusniškių papročiais bei žvejų gyvenimu, ekspedicijos dalyviai kitą rytą pasuko į Ventę, bet neaplenkė ir Mingės.

Mingėje pateko į „Nėgių barą“

LRT projekto komandą Mingės kaimo seniūnaičio Jurgio Gečo sodyboje pasitiko etnografė Indrė Skablauskaitė ir Monika Dobrovolskytė, įkūnijusios senųjų laikų Mingės moteris. Nespėjus įgulai išlipti iš laivo, ji jau buvo vaišinama „meškiniu“ – tradicine tiršta aukso spalvos medaus aromato degtine. Tuo pat metu jie pamokyti ir senąja lietuvininkų tarme sakyti į sveikatą: „Į tav sveikatą, man į živatą“.

Senąja lietuvininkų tarme I.Skablauskaitė šnekėjo viso kurėno komandos pasibuvimo Mingėje metu. Tai sukėlė įgulos susižavėjimą, nes ne kiekvienas jų buvo girdėjęs, kaip kalba lietuvininkai. Šiuo metu žmonių, kalbančių šia tarme, yra nedaug, todėl nenuostabu, jog išgirsti lietuvininkų tarmę yra it etnografinio aukso puodo laimėjimas.ekspedicija mingeje negiu baras

Svečių komanda pakviesta aplankyti specialiai jiems paruoštą nėgių, vietinių vadinamų devynakėmis, barą. Čia juos pasitiko raudona vėliava, iš kurios žvelgė dvi akys ir skaičius „9“. Ankstesniais laikais vieta, kurioje ši vėliava būdavo iškelta, skelbė, kad būtent ten bus galima paragauti šių delikatesinių žuvų. Tądien toji vėliava skelbė tą patį.

„Nėgių baro“ šefė, žuvėja M.Dobrovolskytė išalkusiems svečiams parodė, kaip paruošti devynakes. Pirmiausia buvo uždegtas laužas, ant jo uždėta skarda, kuri saugojo žuvis nuo tiesioginės laužo liepsnos. Glaustai, šalia viena kitos, nėgės sudėtos ant rusto – senųjų laikų metalinio skrudintuvo, o paskui Monikos laukė sunkiausias devynakių kepimo išbandymas.

Kepant nėges, sunkiausia yra jas vartyti. Kai kurios šeimininkės kepamas nėges varto rankomis, tačiau tam reikia drąsos ir įgūdžių. Tądien Monika nebuvo tam pasiruošusi, todėl jas vartė medinėmis mentelėmis. Taip pat reikia turėti puikią nuojautą, kuri padėtų suprasti, kada žuvis bus iškepusi. „Nėgių baro“ šefė išdavė paslaptį, jog tai suprasti galima pagal nėgių akis: kai vietoje devynių akių pradeda matytis tik dvi, tai reiškia, kad žuvis paruošta. Tad išalkusiai įgulai teliko laukti šio „stebuklo“.

Žvejybos gudrybės

Kol įgula laukė vaišių, sodybos šeimininkas J.Gečas pademonstravo, kaip pinamas bučiukas – nėgių gaudymo įrankis. Iš karklų vytelių nupintas bučiukas kai kam gali atrodyti kaip pinta vaza ar įmantrus skėčių laikiklis, tačiau juo  pavasarį ir rudenį Nemune ir kitose šio krašto upėse gaudomos nėgės. Pinti bučiuką pabandė ir vienas svečių – profesorius Alfredas Bumblauskas.ekspedicija mingeje buciukas

Vaišių laukimą paįvairino ir „šinkorka“ Indrė. Vaišindama svečius karštu Rusnės punšu, ji pasakojo, ką reiktų daryti, kad žvejyba būtų sėkminga. Visų pirma, laive negalima keiktis, nes gali išlįsti jūros, audros ir vėjo jūroje dievas Bangpūtys ir sukelti audrą. Antra, jei pakeliui į žvejybą sutinkama moteris, tai negeras ženklas, nors ir žuvėjos jos yra neprastos. Trečia, visada reikia prisiminti, kokie sapnai aplankė prieš žvejybą: jei sapne pasirodo lapė, žiurkė ar šuo, nieko gero nelauk. Ketvirta, reikia stebėti, kaip tvarte elgiasi kiaulės: jei jos neramios, šoka į sieną – į žvejybą geriau neplaukti, nes gali užklupti audra. Penkta, plaukti reikia tik ten, kur nekriokia varnos, nes jų kriokimas – nelaimės ženklas.

O didžiausią sėkmę žvejyboje užtikrina vienas itin keistas dalykas – pakaruoklio kairiosios rankos mažasis pirštelis. Jei kada kelyje žvejui teks pamatyti pasikorusį žmogų, tai didelė sėkmė jį aplankys nupjovus pakaruoklio pirštelį. Ši senųjų žvejų „gudrybė“ svečiams sukėlė daug nuostabos.

Prie vaišių stalo – su dainomis!

Alkaniems svečiams sulaukus delikateso, visi skubėjo prie stalo, kur laukė karštos bandelės ir šaltas alus – porteris, be kurių nėgių skanavimas neįsivaizduojamas. Visiems draugiškai susėdus etnomuzikologė Z.Kelmickaitė užtraukė „Kaklelis gerti ištroško“, ir kas tik mokėjo šią dainą, uždainavo kartu.

Prie stalo netrūko geros nuotaikos, o ir vaišės svečiams paliko gerą įspūdį. Profesorius A.Bumblauskas paantrino vieno iš įgulos narių žodžius: „Tai ne žuvis, o pasaka“.

Po tradicinių pietų profesoriui A.Bumblauskui padovanotas bučiukas. Gaila, jog pakilęs nuo stalo jis jį pamiršo, tačiau S.Paltanavičius jį paėmė ir saugiai nugabeno iki kurėno.
Atsisveikinę su „Nėgių baro“ šeimininkais, LRT projekto „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“ įgulos nariai pajudėjo link Ventės rago.

Daugiau nuotraukų iš viešnagės Rusnėje „Šilutės naujienų“ facebook albume!

Daugiau nuotraukų iš viešnagės Mingėje „Šilutės naujienų“ facebook albume!

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.