Namą renovuojantys pagryniškiai ragina tam ryžtis ir kitus

pagryniu namo renovacijaDėl šaltų butų ir aukštų šilumos kainų nuolat dejuojantiems, bet namų renovuoti niekaip nesiryžtantiems šilutiškiams turi ką pasakyti vieno Pagrynių kaimo daugiabučio gyventojai. „Namus renovuoti verta, nes labai smagu grįžti į gražius ir šiltus namus“, – vienbalsiai tvirtina Mokyklos gatvės 5-ojo namo bendrijos „Grynė“ žmonės.

Šio namo gyventojus galima vadinti tikrais novatoriais, mat jie dar ir vieni pirmųjų rajone savajame daugiabutyje įsteigė Saugios kaimynystės grupę. Taigi dabar jų namas ir šiltas, ir saugus.

Kaimynus į naujoves vedanti bendrijos pirmininkė Elena Nausėdaitė nedejuoja dėl esą begalės dokumentų, kuriuos teko rengti namo renovacijai. Anot pirmininkės, kai pradedi judėti, pamatai, kad ne toks vilkas baisus, kaip jį piešia: įmanoma ir dokumentus parengti, ir išsimokėti.

Bankų pagalbos neieškojo

2007-aisiais vadinamajame mokytojų name įsteigę bendriją pagryniškiai apie renovaciją mąstyti pradėjo ne iš karto.

Kai apie namo apšiltinimą po kelerių metų prabilo tuometinis pirmininkas, buvo ir abejojančių, norinčių dar pagalvoti. Žinia, pinigai dideli ir visai neaišku, kada jie atsipirktų. Ne vienas pasvarstė, kad gal ir begyvensiąs neilgai, tad kažin ar jam reikia tos renovacijos.

Bet atėjus apsisprendimo dienai rankas pakėlė dauguma butų savininkų. „Matėme, kad raudonų plytų namo sienos kasmet vis labiau trupa, šaltis ir karštis jas gadino vis labiau, butuose buvo šalta“, – dabar prisimena 1985-aisiais statyto daugiabučio gyventojai.

20-ties namo butų savininkai nutarė į bankus nesikreipti ir pirmiausia surinko 10 tūkstančių litų stogo remontui. Tada suskato pirkti medžiagas. Ieškojo, kur pigiau, dairėsi ir remontą už mažesnę sumą atliksiančios įmonės. Tuomet bendrijai dar nevadovavusi E.Nausėdaitė prisimena, jog stogo remontas pradėtas tik užpernai.

Tuoj po to pagryniškiai pradėjo kaupti naują sumą – laukė pietinės sienos remontas. Kartu apskardino ir įstiklino toje pusėje buvusius medinius balkonus. Tiesa, tiems, kurių balkonai jau buvo atnaujinti, sienos remonto darbai kainavo pigiau. Iš viso, pasak E.Nausėdaitės, tos sienos remontas atsiėjo apie 29 tūkstančius litų. Pagryniškiams pasisekė, nes 30 proc. sumos jiems kompensavo rajono Savivaldybė iš Daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondo.pagryniu namo renovacija be zmoniu

Šiemet naujomis spalvomis jau nušvito „Grynės“ daugiabučio fasadas ir šiaurės – vakarų kampas. Ne tik nušvito – sienos dar ir apšiltintos. 71 tūkstantis litų – tiek atsiėjo šių namo pusių remontas. Bet Savivaldybės paramos pagryniškiai šiam darbui jau negavo.

Moka pagal butų plotus

Dabar namo gyventojai jau nenorom žvelgia į paskutinę nerenovuotą sieną, renka pinigus tam darbui ir tiki, kad pradėti pavyks jau kitų metų pavasarį.

Bet ne tik sienos atnaujinamos renovacijos metu. Savo eilės dar laukia namo kanalizacijos sistema, nes rūsyje esantys vamzdžiai jau visai sutrūniję. Tad gali būti, kad šį darbą teks pradėti net pirmiau nei paskutiniosios sienos remontą. Žmonės supranta, kad netolimoje ateityje matyt teks keisti ir elektros instaliaciją.

„Nepavyktų visko iš karto padaryti, nes mūsų namas palyginti yra nedidelis, o sumas tenka sukaupti nemenkas“, – sako pirmininkė, su ja sutinka ir gyventojai. Jie jau išleido apie 111 tūkstančių litų ir žino, kad iš viso renovacijai teks pakloti apie pusantro šimto tūkstančių. Sumos išdalijamos pagal butų plotus, tad moka visi skirtingai.

Namas šiltas, jaukus, saugus

„Namų renovaciją turėtų labiau remti Vyriausybė. Dabar matome, kad neretai milijonai išleidžiami tokiems dalykams ir pirkiniams, kurie toli gražu nėra būtinybė mūsų šaliai. Akivaizdu, kad valdžia nelaiko prioritetu savo žmonių gerovės, jai nerūpi, kad jie šiltai ir gražiai gyventų, kad bent kiek mažiau pinigų išleistų mokesčiams už šildymą“, – svarsto pagryniškiai.

Tiesa, papasakoti apie šildymo kainų pokyčius „Grynės“ savininkai dar negali – to jie nespėjo pajusti. Bet tiki, kad šiemet jau ir gyvens šilčiau, ir mokės mažiau.

Gyventojai neliko abejingi ir Policijos komisariato pasiūlymui steigti savo name saugios kaimynystės grupę. Dauguma suprato, kad verta tai daryti. „Stebėsime vieni kitų butus, pašto dėžutes, laiptinėse vaikštančius žmones, tad vieni kitiems padėsime saugoti visų mūsų turtą“, – sako žmonės.

Pirmininkė E.Nausėdaitė turi ką pasakyti ir tiems, kas baiminasi nemenkos biurokratijos, tvarkant namo renovacijos dokumentus. Anot jos, kiekviena pradžia nėra lengva, visur tenka dirbti, bet nėra taip sunku, kaip kartais įsivaizduojama. „Ryžtis verta – bet kokius rūpesčius atperka malonumas, kai grįžti į šiltus, jaukius namus, kai iš tolo matai šviesias savo namo spalvas“, – sako E.Nausėdaitė.

Savivaldybės fonde – absoliutus nulis

Savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Sigitas Šeputis atviras – paramos tolesnei renovacijai „Grynė“ irgi negaus, nors Daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondas savivaldybėje įkurtas bene prieš 10 metų. „Kai fonde absoliutus nulis, tai ir duoti nėra ko“, – šmaikščiai atsako vedėjas.

Šiame fonde lėšos kaupiamos pardavus Savivaldybės turtą – 5 proc. nuo gaunamų sumų. Anksčiau šio fondo parama bendrojo naudojimo objektų priežiūrai pasinaudojo nemažai bendrijų: jos keitė duris ir langus laiptinėse, remontavo elektros instaliaciją, tvarkė stogus. Bet, pasak S.Šepučio, prasidėjus krizei Savivaldybės turto pardavimas visai sustojo, tad ir fondas egzistuoja tik popieriuose.

Ūkio skyriaus vedėjas nesistebi, kad būstų renovacijai ryžtasi tiek mažai bendrijų. Pasak jo, prieš kelerius metus renovacijai buvo pasiryžę vieną bendriją įsteigę kelių Traksėdžių daugiabučių gyventojai. Tuomet valstybė finansuodavo 50 proc. renovacijai reikalingų lėšų, tad šalyje buvo prasidėjęs tikras sujudimas.

Traksėdiškiai irgi kreipėsi paramos, Savivaldybė padėjo parengti jiems investicinius projektus, kuriuos bendrija pateikė respublikiniam fondui. Bet keitėsi valdžia, valstybės parama buvo nukirpta iki 15 proc., ir daug bendrijų, tarp jų – ir traksėdiškiai, liko ant ledo.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.