Kas kaltas dėl to, kad dalies Naujakurių kvartalo gyvenamųjų namų rūsiuose tyvuliuoja vanduo, – klausimas, jau ne vienerius metus nerimą keliantis ne tik to kvartalo gyventojams, bet ir Šilutės seniūnijos vadovams.
Nebeapsikentę kai kurie naujakuriškiai rašė raštus, po jais rinko parašus ir mynė takus į savivaldybę bei seniūniją, tikėdamiesi, kad valdžia suras išeitį. Tačiau panašu, kad ją rasti nėra taip paprasta, o ateities prognozės dar prastesnės – specialistai įsitikinę, kad padėtis tik blogės.
Tiki, kad padėtų kanalo išvalymas
Naujakuriškė Zita turi vilties, kad bent redakcija padės išsireikalauti, jog miesto valdžia imtųsi valyti skersai viso kvartalo einantį kanalą. Moteris vedasi į rūsį ir vieną po kitos rodo čia įrengtas patalpas. Nors tuo metu vandens rūsiuose nebuvo nė lašo, tai, anot Zitos, tik laikina – iki pirmo smarkesnio lietaus. Tuo tarpu ant sienų likusios pelėsių žymės aiškiai rodo, kad vandenėlio čia būta net iki keliasdešimties centimetrų gylio.
Zita ir jos vyras Antanas pasakoja, jog per ketvirtį amžiaus trunkantį gyvenimą nuosavoje sodyboje Gluosnių gatvėje į tokią padėtį buvo patekę vos kartą – gal prieš 12 metų. Tuomet irgi vanduo sėmė visus rūsius. Bet miesto valdžia išeitį rado – išvalė pro namus tekantį kanalą, ir naujakuriškių gyvenimas grįžo į įprastas vėžes.
Šiemet Zita su vyru jau rinko aplinkinių kaimynų, kurių rūsiai taip pat yra semiami, parašus ir keliavo su jais į seniūniją. Seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas sako ir su melioracijos specialistais taręsis – ką daryti, kad kanalas atliktų jam priderančią funkciją – surinktų vandenį ir jį išneštų iš apgyvendintos teritorijos.
Apžiūrėję situaciją vietoje specialistai nutarė, kad reikia išimti vieną kanalo pralaidą ir viskas susitvarkys. Kaip tarė, taip padarė, bet padėtis, anot Zitos, pasikeitė menkai: nors vandens kai kuriomis dienomis ant grindų nėra, tačiau rūsiuose jaučiama drėgmė.
Zita su Antanu įsitikinę, kad tereikia kanalą ir vėl išvalyti, nes dabar jis taip prižėlęs, kad išties neaišku, ar vandenėlis juo išvis juda. Šiaip ar taip, bet jo kanale visai nematyti – tik krūmai, sugulusios nendrės ir kitokia augmenija.
Nepravažiuotų ekskavatorius
Seniūno pavaduotojas A.Ivanauskas daro prielaidą, kad kitaip šiame rajone iš viso vargu ar bebus, o rūsiuose tyvuliuojantis vanduo, anot jo, rodo, kad tie rūsiai yra žemiau nei pats kanalas, t.y., per giliai iškasti.
Kodėl tada netvindavo anksčiau? – nesusivokiame. Anot pavaduotojo, anksčiau daug kur netvindavo, pavyzdžiui, sausai gyveno ir Pagrynių gyvenvietės žmonės, ir usėniškiai, kai dabar jau keli metai irgi nepaliauja skųstis potvyniais aplink namus ir rūsiuose.
A.Ivanauskas nemano, kad „skęstančiuosius“ išgelbėtų kanalo išvalymas, bet jis inicijuotų ir tą valymą, jei tik būtų įmanoma. O neįmanoma, anot pavaduotojo, yra todėl, kad tokį darbą gali atlikti tik didysis ekskavatorius, kuris neturi galimybės pravažiuoti dabar jau užstatytais kanalo krantais per visą jo ilgį.
Savivaldybė turi kanalų, bet neturi pinigų
Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis sako, kad šiame miesto rajone paklotas drenažas jau skaičiuoja šeštą dešimtį metų ir klotas jis tuomet, kai dar nė planuose Naujakurių gyvenvietės nebuvo – 1962-aisiais. Tad drenažo sistema buvo skirta tik laukų nusausinimui, o tokia sistema nėra pritaikyta teritorijoms, kuriose bus statomi gyvenamieji namai. Tad ir šiame Šilutės pakraštyje paklotą drenažą statybos tik dar labiau gadino.
O statybų projektus derinti ir su melioracijos specialistais Lietuvoje pradėta vos prieš gerą dešimtmetį – 2004-aisiais.
Be to, pasak P.Budvyčio, žinantys kokioje teritorijoje gyvena, šilutiškiai, statydami savo namus, turėjo negilinti rūsių žemiau drenažo lygio, o ne vienas jų kaip tik taip ir darė.
P.Budvytis taip pat mano, kad padėtis nebūtų taip pablogėjusi, jei ir patys aplinkiniai gyventojai būtų kiek atsakingiau žiūrėję ne tik savo kiemo reikalų, bet nebūtų patingėję kartkartėmis nušienauti ir to greta esančio kanalo žolę ar bent jau krūmams jame želti nebūtų leidę.
Savivaldybės teritorijoje iš viso yra 1800 kilometrų tokių melioracijos griovių, o visas drenuotas plotas sudaro 85 tūkst. ha. O pinigų tokiems reikalams – visų jų valymui – savivaldybė neturi. P.Budvytis vardija, kad rajonui šiemet buvo skirta 283 000 eurų, kurių turėjo užtekti visiems tiltams, grioviams, pralaidoms ir panašiems objektams prižiūrėti ir remontuoti. Pasak vedėjo, savivaldybė dar ir skolinga rangovams už atliktus darbus liko, tad kada pinigų atliks griovių valymui, jis nesiima prognozuoti.
Šiemet viršytas ir gyvenviečių avarijų likvidavimo limitas: Savivaldybė pagal nuostatus galėtų panaudoti tik 15 proc. iš tos metams gaunamos sumos, tuo tarpu Šilutėje panaudota apie trečdalį. Todėl P.Budvytis prognozuoja, kad už tokius darbus skyrius gali gauti net pylos nuo valstybės kontrolės pareigūnų.
„Skęsta Usėnai, Pagryniai, kai kur Švėkšnoje, Saugose, Vilkyčiuose ir daug kur kitur gyvenantys žmonės“, – vardijo jis, pridurdamas, kad toliau, matyt, bus tik blogiau.
„Jei būtų lėšų, norėtųsi tiems žmonėms padėti, bet Savivaldybė pinigų tokiems darbams neturi“, – reziumavo vedėjas.
Jis pataria ir šalia kitų kanalų gyvenantiems žmonėms bent jau neleisti juose želti augalijai.
Potvyniui rūsiuose kanalas įtakos neturi
Zita su Antanu neslepia žinantys, kad į tą kanaliuką ne vienerius metus visų aplinkinių namų gyventojai leido nuotekas iš savų sodybų, tačiau nutyli, ar taip nedarė patys. Bet būtent tokią mintį iškelia „Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas. Jis svarsto, kad elementarios logikos dėsniai sako, jog jei vanduo iš kanalo atiteka į kažkieno rūsį, tai rodo, jog iš to rūsio į kanalą yra nuvestas vamzdis iš sodybos… Tad atitekėjusį vandenį galima vadinti „atbuliniu veiksmu“.
Zita neneigia, kad vamzdis yra, tik jis – melioracijos.
A.Markvaldas paneigia naujakuriškių šeimos keliamas hipotezes, esą šiame mikrorajone dar yra apie 100 sodybų, kurių šeimininkai nesudarė sutarčių su šia vandens tiekimo įmone, todėl nuotekas po senovei leidžia į tą kanalą, o tai ir yra viena jo užteršimo priežasčių. Pasak A.Markvaldo, tokių atsilikėlių šiame kvartale priskaičiuojama jau tik 5 ar 6 sodybos, ir tai išskirtinai tos, kurių šeimininkai jose negyvena.
Vandens tiekėjų vadovas tikina, kad naujakuriškiai, beje – jo kaimynai, gali nesiskųsti – kanalo vandens lygis neturi nieko bendro su potvyniais rūsiuose, jeigu statant namus viskas buvo įrengta tinkamai.
„Potvynių rūsiuose priežastys galėtų būti tik dvi: arba tai drenažinis vanduo, arba šeima turi nuvedusi vamzdžius iki kanalo“, – spėjo A.Markvaldas.