Naujasis mėgėjiškos žvejybos įstatymas patiks ne visiems

Naujasis Mėgėjų žvejybos įstatymas priimtas stengiantis subalansuoti trijų didelių grupių - žvejų mėgėjų, verslininkų ir valstybės - interesus. / © silutesnaujienos.ltSeimas atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl Mėgėjų žvejybos įstatymo ir priėmė šį įstatymą.

Prezidentė šiame įstatyme įžvelgė galimybes atsirasti korupcijai, pažeisti žvejų mėgėjų interesus, sukurti prielaidas niokoti gamtos išteklius.

Šilutiškis Seimo narys Audrius Endzinas balsavo už šio įstatymo priėmimą ir sako, kad nors jame ir yra ne visai išspręstų vietų, iš esmės įstatymą galima vadinti šiek tiek geresniu už ankstesnįjį. Dabartinį įstatymą jis pavadino kompromisiniu, priimtu stengiantis subalansuoti trijų grupių – didelės žvejų mėgėjų, kur kas mažesnės – žvejų verslininkų ir valstybės – interesus.

Gali būti neigiamų padarinių

Anot Prezidentės dekreto, birželio 7-ąją Seime priimto naujos redakcijos Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatos neatitinka konstitucinių gamtinės aplinkos objektų apsaugos imperatyvų, sukuria prielaidas gamtos išteklių niokojimui ir neracionaliam naudojimui, neužtikrina socialiai pažeidžiamų asmenų grupių interesų, susijusių su mėgėjiška žūkle.

“Jokiais teisiniais ar ekonominiais motyvais nepagrįstas įstatyme įtvirtintas tiesioginis draudimas išduoti leidimus naudoti žvejybos plotą upėse mėgėjiškos žūklės visuomeninėms organizacijoms. Pakeitus galiojančią kitų valstybių praktika paremtą tvarką ir šios srities valdymą pavedus tiesiogiai valstybės valdžios institucijai, tačiau tuo pat metu neužtikrinus reikalingų finansinių resursų ir administracinių gebėjimų tinkamai kontroliuoti žvejybą upėse, gali kilti neigiamų žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos padarinių, kurie turėtų ilgalaikį neigiamą poveikį gamtai, jos ištekliams”, – tvirtinama Prezidentės dekrete.

Prezidentūros aiškinimu, įstatymo pataisomis susiaurintos mėgėjiškos žūklės galimybės, atimta galimybė paaugliams nuo 14 iki 16 metų (buvo iki 16 m.) bei vyresniems nei 62 metų pensininkams nemokamai žvejoti privačiuose vandens telkiniuose. Įstatyme numatyta galimybė patiems privačių telkinių savininkams reguliuoti kainas ir nenumatyta maksimali riba už leidimus.

Taip esą sudaromos prielaidos smarkiai pakelti kainas už mėgėjiškos žūklės leidimus. Anot Prezidentės, įstatymas uždraudžia žvejų mėgėjų organizacijoms, kurios prisiima atsakomybę už nuomojamų vandens telkinių priežiūrą (žuvų įveisimą, brakonierių gaudymą ir panašiai), nuomotis vandens telkinių plotus.

„Seimo priimtos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos apriboja mėgėjiškos žvejybos galimybes, neužtikrina tinkamos upių žvejybos plotų priežiūros ir dar labiau biurokratizuoja žvejybos tvarką. Toks įstatymas tarnauja ne viešajam interesui, o atskirų asmenų grupėms. Taip visuomenė bus dar labiau atitolinama nuo gamtos“, – rašoma Prezidentės veto motyvuose.

Bus surenkama daugiau pinigų

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė Prezidentės veto nepalaikyti ir palikti galioti priimtą įstatymą. Komiteto nuomone, Mėgėjų žvejybos įstatymas sudaro palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, supaprastina vidaus vandenų žuvininkystės valdymą, teisės žvejoti suteikimo tvarką, pagerina žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą.

“Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija turi pakankamus institucinius pajėgumus, o valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšos, skiriamos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, yra pakankamos, kad užtikrintų natūralios gamtinės aplinkos išsaugojimą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą ir gausinimą”, – tvirtinama komiteto išvadoje.

Komitetas, nepritardamas šalies vadovės veto, taip pat atkreipė dėmesį, kad žūklės klubai vandens telkinius nuomojasi komerciniu tikslu, o tam, kad būtų saugoma upė ar joje įveisiamos žuvys, nesiekiant iš to gauti materialinės naudos, visai nebūtina turėti leidimą naudoti žvejybos plotą.

Aplinkos apsaugos komitetas taip pat pažymėjo, kad, priėmus Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymą, pagerės lėšų surinkimas į Aplinkos apsaugos rėmimo programą už mėgėjų žvejybos leidimus, ir šios lėšos bus tikslingai panaudojamos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, be to, bus apribota prekyba tinkliniais žvejybos įrankiais, o tai tiesiogiai pagerins žuvų išteklių apsaugą.

Tobulinti dar yra ką

Seimo narys A.Endzinas yra Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas. Ši komisija svarstė įstatymą ir įregistravo kai kurias jo pataisas, bet Seimas pritarė ne visoms pataisoms.

Anot A.Endzino, įstatyme yra vietų, kurios mūsų rajono gyventojų bus vertinamos tikrai nevienareikšmiai. Jis mano, kad Rusnės gyventojams, kurie iki šiol buvo įpratę vos išėję per vartus užmesti meškerę, tikrai nepatiks tai, kad dabar už mėgėjišką žūklę turės mokėti. Nors Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio siūlymu, šis mokestis buvo perpus sumažintas, bet jis vis tiek liks.

Pasak A.Endzino, šiuo metu už mokesčius surinkti pinigai tikrai skiriami žuvų įveisimui vandens telkiniuose.

Visuose valstybiniuose vandens telkiniuose mokestį nustatys valstybinės institucijos. Senjorai ir paaugliai iki 16 m. tokiuose vandenyse galės ir toliau žvejoti nemokamai, o išnuomotuose ežeruose ir tvenkiniuose – tik iki 14 m. Vadovautasi nuostata, kad jaunimas verčiau laiką tegu leidžia su meškeryte prie vandens nei be jokio užsiėmimo gatvėje. Nors pagal statistiką, būtent jaunimas dažniausiai žvejoja neleistinomis priemonėmis, bet laikytasi nuostatos, kad tas, kuris pažeidžia įstatymus, negali atimti galimybės žvejoti iš tų, kurie įstatymų nepažeidinėja.

Pensininkai, manoma, jau ir taip yra sumokėję pakankamai mokesčių į biudžetą, todėl valstybiniuose vandenyse galės žvejoti nemokamai, o privačiuose vandenyse turės mokėti už žvejybą.

Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose kainas nustatys jų savininkai, ir A.Endzinas mano, jog tai teisinga. „Jei žmogus investavo savo lėšas, tvenkinyje įveisė žuvų, jis turi teisę nustatyti žvejybos kaštus tiems, kas nori pasigauti tos žuvies“, – sako jis.

Vis dėlto A.Endzinas mano, kad ši vieta įstatyme dar tobulintina, mat nėra nustatytas galimo mokesčio maksimumas. Turėtų būti parengta tokia tvarka, kad konkrečią kainą, priklausomai nuo žuvų įveisimui išleisto kapitalo, kiekvienam telkiniui nustatytų specialistai.

Naujasis įstatymas nebenumato atskirų upių ruožų nuomojimo galimybės, kai iki šiol atskirus ruožus išsinuomoję klubai galėjo nustatinėti juose savą tvarką ir kainas. Nuo šiol tie ruožai bus atviri visuomenei – tai viena pagrindinių šio įstatymo pataisų.

A.Endzinas mano, kad Prezidentės išsakytose pastabose yra minčių, kurias dar reikėtų svarstyti.

„Žvejų mėgėjų mūsų šalyje labai daug – daugiau nei 100 tūkstančių, todėl jų balsas turi būti išgirstas. Bet prieš įstatymus visi piliečiai lygūs, o valstybės interesas yra, kad vandens telkiniai būtų atviri ir mėgėjams, ir verslininkams, ir kad būtų išsaugota gamta“, – sako A.Endzinas.

Silutes naujienu LOGO

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.