Vandens išteklių paėmimo ir naudojimo stebėsena yra būtina priemonė vertinant, ar vandens paėmimas ir suvartojimas vyksta tvariai, neviršijamos ekosistemų ribos ir išsaugojama ilgalaikė jų būklė.
Švieslentėje pateikiama informacija apie paimto vandens kiekį ir jo pasiskirstymą pagal kilmę, taip pat sunaudoto vandens kiekį ir jo pasiskirstymą pagal veiklos sektorius. Duomenys apima 2011–2024 m. laikotarpį ir pateikiami Lietuvos, apskričių ir savivaldybių lygmenimis, todėl galima matyti minėto laikotarpio rodiklių kitimo tendencijas pasirinktu lygmeniu.
Paimamo vandens kiekis mažėja
Vandens poreikiams tenkinti Lietuvoje naudojamas paviršinis ir požeminis vanduo. Vanduo naudojamas ne tik visuomenės ir ekosistemų poreikiams, bet ir vandens, maisto, energijos, pramonės, transporto sektoriuose.
Lyginant 2011–2024 metais, bendras paimamo vandens kiekis mažėja: 2024 m. iš viso paimta apie 2,6 mlrd. m3 vandens, o tai – apie 11 % mažiau nei 2011 m.
Pagal vandens kilmę daugiausia Lietuvoje paimama paviršinio vandens. Paimamo paviršinio ir požeminio vandens procentinės dalies santykis analizuojamu laikotarpiu išliko panašus: apie 95 % ir apie 5 %. Procentinių dalių svyravimai siekė 1-2 %, o tai susiję su stebima požeminio vandens paėmimo didėjimo ir paviršinio vandens paėmimo mažėjimo tendencija. Lyginant su 2011 metais, 2024 m. požeminio vandens paėmimas didėjo apie 14 % ir sudarė 6 % nuo bendro paimamo vandens kiekio. Tuo tarpu paviršinio vandens paėmimas mažėjo apie 12 % ir sudarė 94 % bendro paimamo kiekio.
Didžiąją paimamo vandens dalį sudaro gėlas vanduo iš upių, ežerų, tvenkinių ir kitų paviršinių telkinių, taip pat kritulių vanduo, o mažesnę dalį – negėlas vanduo iš Kuršių marių, kur vanduo maišosi su Baltijos jūra, ir pačios Baltijos vanduo. Požeminio vandens paėmimuose taip pat vyrauja gėlas vanduo, o likusi dalis yra mineralinis vanduo.
Daugiausia vandens reikia energetikai
2024 m. daugiausiai vandens buvo sunaudojama energetikos reikmėms (apie 94 %). Paimto vandens kiekio svyravimai daugiausia priklauso nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės veiklos, kuri Kauno marių vandenį pumpuoja į dirbtinį rezervuarą ir naudoja elektros gamybai.
Tuo tarpu ūkiui-buičiai teko apie 7 %, pramonėje ir žuvininkystėje apie 2 % , o žemės ūkiui ir miškininkystei virš 1 % viso sunaudoto vandens.
Kito ir sunaudoto vandens struktūra. Lyginant su 2011 m., nustatyta, kad bendras vandens sunaudojimas didėjo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje (>100 %), padidėjimas stebimas ir pramonėje bei ūkio-buities sektoriuose (37-73 %). Energetikos ir žuvininkystės sektoriuose stebimas 15 % sunaudojamo vandens mažėjimas.
Mažėjantis vandens paėmimas ir tvaresnės technologijos mažina apkrovas vandenų ekosistemai. Lietuva priklauso prie mažo vandens stygiaus rizikos šalių, tačiau ilgalaikė priklausomybė nuo paviršinio vandens energetikoje daro ją jautrią klimato kaitos poveikiui.
Aplinkos apsaugos agentūros inf.
Rašyti atsakymą