Liepos 8 d. baigėsi antroji meldinių nendrinukių apskaita, patikslinusi pirmosios apskaitos duomenis, – suskaičiuoti net 106 giedantys patinėliai. Tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.
„Mus maloniai nustebino jau pirmosios apskaitos, vykusios birželio viduryje, duomenys – buvo fiksuoti 76 patinėliai. Turint omenyje pastarųjų metų tendencijas, dabar nustatytas skaičius atrodo tiesiog neįtikėtinas”, – rezultatus komentavo tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos darbo grupės narys Žymantas Morkvėnas.
„Tyrų pelkė išlieka stabiliausia buveine – joje meldinių nendrinukių skaičius po abiejų apskaitų išliko toks pats. Paukščių skaičius nepakito ir Žuvinte. Tuo tarpu visose Nemuno deltos buveinėse užfiksuotas pagausėjimas“, – teigia Nemuno kilpų regioninio parko ekologas Žydrūnas Preikša.
Pastaraisiais metais meldinių nendrinukių drastiškai mažėjo visoje Europoje. 2013 metais jos perėjo vos 4 pasaulio šalyse. Nors jų tarpe buvo ir Lietuva, mūsų šalyje užfiksuota vos 50 patinėlių (palyginimui – 1995 m. Lietuvoje jų buvo 400).
Siekiant išsaugoti šį paukštį nuo išnykimo, vykdyti įvairūs projektai ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, kur meldinė nendrinukė žiemoja. Lietuvoje ir Latvijoje jau treti metai vykdomi buveinių atkūrimo darbai (plačiau – http://www.meldine.lt). Mokslininkų teigimu, stebimi akivaizdūs tokių darbų rezultatai – į unikalias šlapynes po truputį grįšta viksvos, naujai atvertuose plotuose kuriasi meldinės nendrinukės (šiais metais didelė jų dalis įsikūrė Žuvinto ir Kliošių šlapynės), grįžta kiti paukščiai – didžiosios kuolingos, stulgiai, perkūno oželiai, balinės pelėdos, gervės ir kiti.
Meldinių nendrinukių populiacija nustatoma pagal giedančius patinėlius. Apskaita kasmet metodiškai vykdoma du kartus – birželio viduryje ir liepos pradžioje -, kad būtų išvengta netikslumų dėl įvairių veiksnių įtakos.
Tikrąsias apskaitų skirtumo priežastis įvardinti sunku, tačiau, specialistų teigimu, labiausiai tikėtinos yra 2 – aukštas vandens lygis ir paukščių mobilumas. „Kol vanduo polderiuose nenuslūgsta, meldinių nendrinukių patinėliai neužima teritorijos, laikosi sausesnėse vietose ir negieda. Todėl jų užfiksuoti nepavyksta – sako Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės narys Ž.Preikša. Jo kolega Ž.Morkvėnas priduria – „taip pat gali būti, jog meldinės nendrinukės bandė įsikurti mums dar nežinomose, joms ne itin būdingose teritorijose, o prasidėjus ankstyvam šių plotų šienavimui, pasitraukė į mums žinomas buveines“.
106 – nėra didelis skaičius, ypač, tokiems mažiems paukščiams kaip meldinė nendrinukė. Nepalankios sąlygos migracijos metu ar žiemojimo vietose gali greitai tokią populiaciją sumažinti. Panašių paukštelių – ežerinių nendrinukių – Lietuvoje yra daugiau nei 300 tūkstančiai.
Aplinkosaugininkai teigia, jog sunku nustatyti tikrąsias meldinės nendrinukės pagausėjimo priežastis – tam įtakos gali turėti situacija ne tik mūsų šalyje bet ir sąlygos migracijos metu, žiemojimo vietų kokybė. Vis dėlto specialistai vienareikšmiškai sutinka, jog ūkininkų, vietos bendruomenės bei institucijų pagalba yra be galo svarbi. „Nuoširdžiai norime padėkoti Šilutės rajono ūkininkams, kurie pastaruosius trejus metus geranoriškai atidėjo šienavimą leisdami meldinėms nendrinukėms sėmingai užauginti savo vaikus. Tikime, kad tolimesnė mūsų partnerystė sudarys puikias sąlygas šiam retam paukščiui išgyventi,“ – padėkos žodžių negaili Ž.Morkvėnas.