Naujų antibiotikų kūrimo sulėtėjimas bei netikslingas naudojimas – grėsmė žmonijai ir gyvūnams

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau kelerius metus pabrėžia, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) – viena iš 10 didžiausių pasaulinių grėsmių visuomenės sveikatai, su kuriomis susiduria žmonija.

Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Pastaruoju metu naujų antibiotikų kūrimas itin sulėtėjęs, todėl dedamos didelės pastangos siekiant išsaugoti dabartinių antibiotikų veiksmingumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Antimikrobinis atsparumas medžiagoms yra „vienos sveikatos“ klausimas. Jis apima žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą ir aplinką. Gyvūnų atsparumas antibiotikams tampa didele problema visame pasaulyje. Per maistą ir tiesioginį sąlytį su gyvūnais atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali išplisti nuo gyvūnų – žmonėms, todėl svarbu gyvūnų augintojams imtis prevencijos ir gerinti jų laikymo sąlygas, mažinti streso faktorius ir stiprinti imunitetą. Svarbu investuoti į laboratorinius tyrimus, kurie leistų nustatyti tikslų sukėlėjų jautrumą konkretiems antibiotikams.

Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, bet ir gyvulininkystės bei žemės ūkio srityje, tuomet atsparios bakterijos plinta bei jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose.

Bakterijų atsparumo didėjimo padariniai

Auga infekcijų skaičius (tokių kaip gonorėja, pneumonija ir tuberkuliozė), kurias gydyti vis sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja; lemia ilgesnę gydymo ligoninėje trukmę, aukštesnes gydymo kainas ir mirtingumo didėjimą; didesnis antibiotikų naudojimas ūkiuose kelia grėsmę aplinkai, teršia dirvožemį, vandenį;
kelia grėsmę mėsos vartotojams, nes antibiotikų likučių aptinkama ūkinių gyvūnų mėsoje, o taip atsitinka kai gyvūnas skerdžiamas nepraėjusius būtinam laikui.

Kaip mažinti atsparumą?

Taikyti vakcinaciją;
gerinti gyvūnų laikymo sąlygas, mažinti jų streso faktorius ir stiprinti imunitetą; biosaugos užtikrinimas;
gyvūnus gydyti antibiotikais tik paskyrus veterinarijos gydytojui, o vet. gydytojas juos paskiria tik po tyrimų, kai žinomas arba išskirtas ligos sukėlėjas; veterinarijoje nenaudoti antibiotikų skirtų žmonių gydymui, draudžiama antibiotikų likučius išpilti į kriauklę, tie, kas neturi vet. gydytojo, nesunaudotus veterinarinius vaistus turi pristatyti į artimiausią veterinarijos vaistinę.

Visi turi stengtis užtikrinti, kad antimikrobiniai vaistai išliktų veiksmingi. Prie šių pastangų galite prisidėti pranešdami apie šalutinį arba nepageidaujamą antimikrobinių vaistų poveikį, taip pat apie jų neveiksmingumą arba apie besaikį, nelegalų jų naudojimą ūkiuose. Informaciją kaip pranešti galite rasti VMVT puslapyje “Farmakologinis budrumas”.

VMVT inf.