Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės

Fejerverkai Lietuvoje daug metų siejami su didžiosiomis šventėmis, ypač Naujųjų metų sutikimu. Visgi vis dažniau keliami klausimai ne vien apie saugumą, bet ir apie oro kokybę miestuose, triukšmo poveikį žmonių savijautai, augintinių ir laukinių gyvūnų gerovę.

Padaugėja teršalų

Fejerverkų cheminių medžiagų degimo metu į aplinką patenka dūmai ir kietosios dalelės. Aplinkosaugininkai daugiausia dėmesio skiria KD10 ir KD2,5 kietosioms dalelėms, kurių kiekis ore laikomas reikšmingu oro kokybės rodikliu.

Žiniasklaidoje dažnai akcentuojama, kad intensyvus fejerverkų naudojimas per šventes gali sukelti trumpalaikius, bet ryškius teršalų šuolius, kad per pirmąją Naujųjų valandą KD10 ar KD2,5 rodikliai gali išaugti kelis ir net keliolika kartų, priklausomai nuo miesto, šaudymo intensyvumo ir oro sąlygų. Tokie šuoliai nebūtinai lemia metų vidurkių pokyčius, tačiau jie svarbūs vaikams, vyresniems žmonėms, sergantiems kvėpavimo ar širdies-kraujagyslių ligomis.

Fejerverkų dūmų išsisklaidymas priklauso ne vien nuo vėjo. Esant ramiam orui, inversijai, rūko epizodams, teršalai gali užsilaikyti ilgiau, ypač tankiai apgyvendintose bei užstatytose vietovėse. Fejerverkų triukšmu piktinasi mažus vaikus auginantys žmonės, šunų šeimininkai.

Gyvūnai bijo

Fejerverkų triukšmas paprastai yra: impulsinis (staigūs garsiniai smūgiai), nenuspėjamas (skirtingos vietos, laikas), platus (girdimas plačiai), koncentruotas (sutampa su vėlyvomis valandomis). Todėl daliai žmonių fejerverkai tampa kančia net tada, kai viena naktis per metus neatrodo, kad būtų labai daug.

Išaugęs dėmesys gyvūnų gerovei keičia ir Požiūrį į fejerverkus. Valstybinės institucijos prieš šventes kartoja rekomendacijas: pavedžioti gyvūną anksčiau, laikyti su pavadėliu, uždaryti langus, sukurti saugią vietą namuose, pasirūpinti identifikacija (mikroschema, registracija), nes gyvūnas gali pabėgti. Baimės reakcijos kai kada gali mažėti taikant tam tikras priemones ir elgesio koregavimą, tačiau nėra vieno universalaus sprendimo visiems gyvūnams. Ekspertų pabrėžia, kad pasiruošimas ir prevencija veikia geriau nei bandymas „sutvarkyti“ situaciją, kai už lango jau pokši fejerverkai.

Dažniausi požymiai, kuriuos šeimininkai pastebi per fejerverkus: slėpimasis, bandymas pasprukti, drebulys, seilėtekis, padažnėjęs kvėpavimas, lojimas ar miaukimas, atsisakymas eiti į lauką, destruktyvus elgesys namuose. Šie požymiai reiškia didesnę pasimetimo ir pabėgimo riziką, kai kada ir traumų tikimybę.

Pagal BNS inf.