Į Žemaičių Naumiestį su metine ataskaita atvykusiems Savivaldybės vadovams kai kurie vietiniai pabandė užkurti tikrą pirtį. Merui ir jo palydai priekaištauta, kad, anot kai kurių vietinių, jų ataskaitose trūksta savikritikos, vieno didžiausių rajono miestelių centre iki šiol nėra kanalizacijos tinklų ir kad Savivaldybė čia nesteigia darbo vietų.
Salėje sėdėjo ir nemenkas būrys rajono Tarybos narių, kurių nerinkiminiais metais tokiuose renginiuose niekada nepamatysi.
Seniūnija darė kiek leido lėšos
Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis susirinkusiųjų ilgomis kalbomis nevargino. Trumpai pavardijo per metus atliktus darbus: išdėstė, kad pavyko išasfaltuoti Lakštingalų gatvę, aptverti Laugalių kapines, sutvarkyti kitas kapines: 10 senų medžių pašalinta Žemaičių Naumiesčio, dar 1 – Degučių kapinėse. Sutvarkytas ir kapinių namelis, remontuoti Sodų gatvės šaligatviai, dalis šaligatvio Kadagiškiuose.
Seniūnija artimai bendradarbiauja su seniūnaičiais (per metus surengti 5 bendri pasitarimai), tikinčiųjų bendruomenėmis. Apskritai, seniūno žodžiais tariant, daryta tiek, kiek leidžia lėšos, kapitalo investicijų į šią seniūniją 2017 – 2018 metais pasiekė 2 421 862 Eur.
Plojo vietos vairuotojams
Šilutės policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Jurgita Nausėdienė informavo, jog per metus PK gauta 6618 pranešimų, iš jų 166 – iš Žemaičių Naumiesčio. Pasak pareigūnės, tai nėra daug, situacija panaši į pernykštę. „Smurtas, smurtas ir dar kartą smurtas“, – sakė J. Nausėdienė. Užfiksuota seniūnijoje ir vagysčių, nuo liepos mėnesio iš šeimų teko paimti 7 vaikus.
Pareigūnė pasidžiaugė, kad Žemaičių Naumiesčio apylinkėse per metus nesulaikyta nė vieno girto vairuotojo, kai 2017 metais tokių buvo 5. J. Nausėdienės žodžius, kad čia gyvenantieji matyt jau išmoko švęsti ir žino, kada gali sėsti už vairo, vietiniai palydėjo plojimais.
Tiesa, Žemaičių Naumiestyje iki šiol nėra policijos rėmėjų ir nė vienos Saugios kaimynystės grupės, ir pareigūnė paragino jas steigti. Taip pat ji ragino vietos pedagogus pakalbinti gimnazistus stoti į policijos mokyklą.
Kelių ženklinimas – absurdiškas
Pasak J. Nausėdienės, PK jau gaunama pretenzijų, kad policijos ekipažai net per dažnai važiuoja per Žemaičių Naumiestį. Bet vietiniai turėjo pretenzijų ne tik dėl jų važiavimo, bet ir dėl stovėjimo draudžiamose vietose. Tokia situacija fiksuota vadinamojoje Šiaudvyčių dauboje, kur policijos ekipažas du mėnesius stovėjo ir „fotografavo“ visus iš eilės. „Kiek žmonių nubausta? Kas grąžins jiems sumokėtas baudas?“ – klausė keli vietiniai.
J. Nausėdienė priminė, kad kiekvienas vairuotojas, kuris jaučiasi nubaustas neteisėtai, gali tokį sprendimą skųsti aukštesnėms instancijoms, bet pažadėjo atskirai pasidomėti šiuo atveju.
Meras V. Laurinaitis išsakė nuomonę, kad reikia peržiūrėti visą kelių ženklinimą rajone, kuris daugelyje vietų yra tiesiog absurdiškas. Bet už šią sritį atsakinga ne policija, o Automobilių kelių direkcija.
Kalbėdami apie Savivaldybės darbus jos vadovai priminė ir Žemaičių Naumiesčio reikalus. Šio miestelio gimnazija praturtėjo išmaniaja klase, pernai parengtas gimnazijos renovacijos techninis projektas, sprendžiama ką daryti su buvusios Žemės ūkio mokyklos pastatu. Tvarkyti ir melioracijos įrenginiai, skirta lėšų užtvankos remontui. Aktyvus šios seniūnijos kultūrinis gyvenimas – per metus joje įvyko 116 renginių. Į vietinių klausimą apie darželio – mokyklos perkėlimą į gimnaziją, meras atsakė, kad apie tai diskutuojama, bet jei darželyje reikėtų atidaryti dar vieną grupę, vietos čia jau nebebūtų.
Naumiestiškiai gavo ir kontrklausimų
Kiek per metus Žemaičių Naumiestyje padaugėjo darbo vietų ir kaip plėtėsi verslas? Kaip savivaldybė gerina verslo sąlygas? Tokius klausimus valdžios vyrams žėrė vietos verslininkas Gediminas Kišonas. Pasak seniūno, bedarbių sumažėjo nuo 12 iki 9 proc., bet naujų darbo vietų nesukurta. „O kiek kartų pats pateikėt pasiūlymus Savivaldybei tiekti mėsą vaikų įstaigoms?“ – tokį kontrklausimą naumiestiškiui pateikė V. Pozingis, turėdamas mintyje, kad patys vietos verslininkai dar neišnaudoja galimybių plėsti veiklą.
Dar vieną kontratsakymą G. Kišonas gavo į savo kritiką, išsakytą dėl buvusios profesinės mokyklos pastate esančios sporto salės, kuri, anot jo, nėra sporto salė. V. Pozingis priminė, kad paraiška šios salės remontui vadinosi „Bendruomenės salės pritaikymas visuomeninei veiklai“, tad salė ir negali būti vadinama sporto sale, joje gali ir turi vykti įvairūs renginiai. O bet kuris mėgėjiškas sportas, kol už jį niekas negauna atlygio, ir yra tik visuomeninė veikla.
„Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas jau nežinia kelintą kartą naumiestiškiams aiškino, kad kanalizcijos tinklai gatvėse vedami, kai jų gyventojai susitaria kad jų nori, kad prie jų jungsis, ir kreipiasi į šią įmonę. Tai vėlgi buvo atsakymas G. Kišonui, kuris piktinosi, kad miestelio centre iki šiol nėra kanalizacijos tinklų.
Vandentiekininkai jau ne kartą patyrė, kad net ir pasižadėję prisijungti prie centralizuotų tinklų, gyventojai vėliau nuo to išsisukinėja, o įmonė dėl to pelno Europos Sąjungos baudas. „Savo iniciatyva daugiau nebedarysime, jei žmonėms to nereikia“, – reziumavo A. Markvaldas.
Netoli tvenkinio gyvenantis Vitalijus Gasiūnas guodėsi, kad vasarą vietiniai vos nusiprausę tvenkinyje, kol grįžta iki namų ir vėl turi sukti atgal praustis, nes dulkių debesys čia niekada nenuslūgsta. Jis teiravosi ar yra kokia viltis kada nors čia turėti asfaltą. Meras priminė, kad keliams skiriamas lėšas skirsto pačios bendruomenės, o seniūnas nelinksmai pajuokavo, kad jei būtų jo valia, jis visus kelius išasfaltuotų. Tačiau prie tvenkinio, pasak seniūno, bent artimiausius metus asfalto nebus.
Rašyti atsakymą