Gruodžio 28-ąją bendruomenė „Saugų artuma“ švęs metukų sukaktį. Per tuos metus į bendruomenę susibūrusių keliasdešimt saugiškių spėjo sujudinti Saugas. Bendruomenė ir labdarą rinko, ir būstinę įsirengti baigia, ir gyvenvietės centre stovinčio paminklo Tautos kančiai atminti aplinką sutvarkė, ir porą saviveiklos kolektyvų įkūrė.
„Mes – ne popierinė bendruomenė“, – su tokiais „Saugų artumos“ pirmininko, vietos pedagogo ir renginių vedėjo Vytauto Laurinavičiaus žodžiais sunku nesutikti.
Pirmasis projektas – paminklo aplinkos sutvarkymas
Saugos rajone garsėja savo bendruomenių gausa. „Saugų artuma“ – jau penktoji seniūnijoje susikūrusi bendruomenė. 
Pradžioje jos vadovo pareigų ėmėsi Ruslanas Gaidajus, o nuo vasaros vidurio bendruomenei vadovaujantis V.Laurinavičius prisimena, jog kurti dar vieną bendruomenę reikėjo tam, kad būtų užkirstas kelias buvusios ūkio pirtelės pastato privati-zavimui. Viename to pastato kambarėlyje jau kuris laikas saugiškiai šarvodavo mirusiuosius, bet seniūnija tokių paslaugų oficialiai teikti negali, tad teko rūpintis, kad jas teikti imtųsi kuri nors bendruomenė.
Kitos vietos bendruomenės tokių norų nepareiškė, joms pastatėlio nereikėjo. To ėmėsi naujai įkurta „Saugų artuma“.
Pirmas projektėlis, kurį parengė ši saugiškių bendruomenė, buvo paminklo Tautos kančiai atminti prieigų sutvarkymas. Vietinius seniai piktino skirtingos ir sulūžinėjusios paminklo priekyje ir iki jo nutiestų takų plytelės, kurias statant paminklą buvę tremtiniai patys suvežė iš skirtingų vietų.
Parengę projektą Žemės ūkio ministerijos Kaimo rėmimo fondui, saugiškiai gavo apie 26 tūkst. litų ir nuo rugsėjo paminklo prieigose dirbo statybininkai. Šią savaitę darbai turėtų būti baigti. Kartu čia dar atsiras ir nauji suoliukai, šiukšliadėžės, tad vieta taps tikrai reprezentatyvi.
Per vasarą krutėjo lauke
LEADER programai saugiškiai irgi parengė projektą ir taip pat gavo apie 26 tūkst. litų savo bendruomenės namų sutvarkymui. Jei ne geranoriška pačių bendruomenės narių ir net ne narių parama, tų pinigų, pasak V.Laurinavičiaus, nebūtų užtekę.
Vedžiodamas po buvusios pirties pastatėlį, bendruomenės pirmininkas rodo sienas, kurioms būtinas bent kosmetinis 
remontas, duris ir langus, kuriuos taip pat teks pakeisti. Būtina remontuoti ir grindis.
Tvarkyti bendruomenės namus saugiškiai pradėjo nuo aplinkos. Praėjusią vasarą čia atsirado nauji ąžuoliniai suolai ir stalas, o takelius bendruomenės nariai išklojo tomis pačiomis nuo paminklo parvežtomis plytelėmis. Nors jos – ne pačios naujausios, bet vis geriau, nei po kojomis žliugsinti vandens prigėrusi žemė.
Prireikė „Saugų artumos“ narių rankų ir namelio kieme stovinčiam stogastulpiui, kuris skirtas Šv. Mortai, – saugiškiai nutarė, kad ši šventoji nuo šiol bus jų globėja. Dirbo jie ir tvarkydami gėlynus. „Per visą vasarą krutėjome“, – sako V.Laurinavičius.
Pirmininkas džiaugiasi, kad jam netenka ilgai prašinėti bandruomenės narių ateiti į talkas: vos pakviesti susirenka visi, kas gali, ir padeda kuo gali. Štai saugiškis 80-metis pensininkas Kazimieras Strauka padarė vienam kambariui baldus – 2 stalus ir 4 suolus. Juozas Rimgaila iš Petrelių geranoriškai sutiko remontuoti židinį. Daug talkina ir V.Laurinavičiaus pavaduotojas, vietos miškų ruošos punkto vadovas Saulius Vytuvis.
Taip susitelkę „Saugų artumos“ nariai savo namų remontą tikisi baigti projekte numatytu laiku – kitų metų vidurvasarį.
Rado laiko geriems darbams
Saugiškiai ne tik dirba, bet ir įdomesnį laisvalaikį sau kuria. Bendruomenė subūrė kapelą ir moterų ansamblį, o vadovauti tiems kolektyvams ėmėsi Vida Gončiarova. Ir moterys, ir vyrai su malonumu eina dainuoti ir muzikuoti, jau dalyvauja ir renginiuose.
„Mūsų žmonės aktyvūs, tad ir laisvalaikį jie nori leisti įdomiai“, – tvirtina V.Laurinavičius.
Saugiškiai rado laiko ir geriems darbams. Labdaros akciją surengusios bendruomenės moterys surinko atliekamus, bet naudoti dar tinkamus drabužius ir dalijo juos tiems, kam šiandien itin sunku išgyventi. Dar viena tokia gerumo akcija planuojama ir prieš Kalėdas. Bendruomenės narių rūpestį pajus ir senyvi žmonės, ir skurdžiau augantys vaikai, nes abiems šioms grupėms žmonių paramos reikia labiausiai.
Lapkričio 1-ąją bendruomenė Montvydų kaimo kapinaitėse išskirtinai paminėjo Mirusiųjų pagerbimo dieną: čia grojo muzika, buvo laikomos Šv. Mišios. Saugiškiams tai labai patiko, bendruomenė sulaukė nemažai padėkų.
Pirmininkas neneigia, kad popierizmo kiekvienam projektui yra labai daug – net sunku patikėti, kad tiek galėtų būti. Žinoma, paraiškų rengimas atima daug laiko ir pirmininkui, ir kitiems bendruomenės nariams. „Bet mes – ne popierinė bendruomenė“, – su tokiais V.Laurinavičiaus žodžiais sutinki nedvejodamas, kai matai, kiek pajudėjo dar nė metukų nesulaukusi bendruomenė.