Kam priklauso pylimas – jaunoms mamoms su vaikais, ramaus poilsio norintiems miestiečiams ar … šunims? Tokį klausimą kelia šilutiškis Kazys, anot kurio, atėjus pavasariui miestiečių pamėgtą pasivaikščiojimo vietą okupavo šunys. Dažnas keturkojis šalia šeimininko eina be antsnukio ar pavadėlio, ir ne visi jie nusiteikę draugiškai praeivių atžvilgiu…
Problema išties kasmetinė, „apdainuojama“ kiekvieną pavasarį, bet Kazys pasiūlo ir išeitį: seniūnija turėtų uždrausti pylimu vedžioti šunis ir toje miesto vietoje įrengti daugiau aptvertų šunų vedžiojimo vietų.
Tačiau už viešąją tvarką mieste atsakingi Savivaldybės tarnautojai sako, kad šunims vaikščioti pylimu uždrausti negalima, o vedžiojimo vietų mieste yra pakankamai daug.
Piktina šunys ant pylimo
„Dabar pylimas okupuotas šunų, kurie beveik visi vedžiojami be antsnukių, dažnai laksto paleisti nuo pavadėlių. Tik pusė jų šeimininkų susirenka jų ekskrementus“, – piktinosi į „Šilutės naujienų“ redakciją užsukęs Kazys.
Takas ant palei Šyšą einančio pylimo – mėgstama šilutiškio pasivaikščiojimų vieta, tačiau pastaruoju metu, anot jo, ramiai eiti juo nebeįmanoma, nes padaugėjo šunis vedžiojančių žmonių. Siaurame pylimo take, ne taip kaip miesto šaligatviais, prasilenkti sunku, nes vos už kelių žingsnių yra šlaitas. Senjoro pastebėjimu, žmonės šunis veda ne dešinėje pusėje, kaip turėtų būti įprasta, bet keturkojai blaškosi po visą taką. Jeigu nepatinka praeivis, tai šuo ir aploja, o kartą Kaziui ir vos neįkando.
Kita, dažnai netoli pylimo vaikštanti šilutiškė pastebėjo, kad gretimų Liepų ir Kęstučio gatvių gyventojai čia atveda savo šunis, kurių dauguma tikrai būna be antsnukio. Viena moteris, pasak pašnekovės, net vedžioja didžiulį šunį ne tik be antsnukio, bet ir be pavadėlio, tad prasilenkti su juo yra tikrai nejauku, ypač einant su vaikais. Matant tą šunį moteriai iškyla vaikystės prisiminimas, kai ją, vedžiojančią šuniuką, buvo užpuolęs rotveileris…
„Sudrausminti šunų šeimininkai sako, kad jų šunelis geras ir tikrai nekanda. Žmonėms trūksta supratimo, kad jiems mielas augintinis, kitiems gali atrodyti grėsmingas gyvūnas“, – sako moteris. Ji tikino, kad pamatyti šunį su antsnukiu Šilutėje iš viso yra retenybė.
„Žmonėms trūksta supratimo, kad šalia gyvena kiti žmonės, kurie nori kitaip pailsėti, pasivaikščioti švariu taku, be baimės įlipti į svetimo šuns paliktą krūvelę ir nesibaimindami prasilenkti su nasrus šiepiančiu gyvūnu. Ar iš viso galima ant pylimo vedžioti šunis pagal įstatymus?“ – klausia Kazys.
Anot Kazio, kova su šunų augintojais būtų beprasmiška, jeigu jis nepasiūlytų problemos sprendimo varianto. Jis siūlo ant pylimo pastatyti ženklą, kad tai pėsčiųjų, o ne šunų takas, ir vedžioti keturkojus čia draudžiama. Gal padėtų ir parke įrengtos šunų vedžiojimo vietos, kokios yra kitose miesto vietose.
„Jei bus aptvarai, bent dalis žmonių vedžios šunis juose. Dabar atrodo, tarsi pėsčiųjų takas tik gyvūnams skirtas. Žiemą buvo dar pakenčiama, bet kai atšilo, žmonės su gyvūnais plūstelėjo į gamtą“, – pastebi Kazys.
Tikrino 4 kartus
Šią, kiekvieną pavasarį išryškėjančią problemą aptarėme su Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus specialistais. Tiek skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus, tiek vyriausiasis specialistas – gamtosaugininkas Mindaugas Būdvytis sako, kad šunų vedžioti ant pylimo uždrausti negalima, nes tai yra vieša vieta, o šunų vedžiojimo vietų mieste jau ir taip yra pakankamai daug. Pagal taisykles keturkojus vedžioti draudžiama stadionuose, vaikų žaidimų aikštelėse.
„Aikštelių yra užtektinai, o šuo gali būti vedžiojamas ir miesto šaligatviais, ir pylimu, tik jis turi būti su antsnukiu. Pavasarį skelbsime konkursą Savivaldybės gydytojos pareigoms užimti, ir pilnai suformavus skyrių, naujomis pajėgomis, vaikščiosime ir tikrinsime šunų augintojus“, – tikino R. Rimkus.
Jau daugiau kaip metai skyriuje nėra sanitarijos inspektoriaus, kuris, kartu su policijos pareigūnais vykdydavo reidus, kurių metų įspėdavo nedrausmingus šunų augintojus. Ne kartą tokiuose reiduose yra dalyvavę ir „Šilutės naujienų“ korespondentai. R. Rimkaus klausėme, kodėl ši kontrolė mieste nebevykdoma ar bent jau nieko apie ją nežinome?
Pasak vedėjo, sanitarijos inspektoriaus darbus pastaruoju metu buvo pasiskirstę Savivaldybės gydytoja Kristina Surplė ir M. Būdvytis, taigi šis etatas jau nebūtinas. Pasak jo, neteisinga sakyti, kad reidai nebevykdomi, jie tik neviešinami.
Pasak R. Rimkaus, per 2018-2019 metus Viešųjų paslaugų skyriaus specialistai organizavo 4 reidus, o paskutinis šunų vedžiotojų patikrinimas vyko vasario mėnesį. Dažniausiai nedrausmingi šunų augintojai įspėjami, kad nesusirenka augintinio išmatų, neturi tam skirto maišelio, ar jį vedžioja be antsnukio.
Pasak R. Rimkaus, dirbantys žmonės, kurie šunis išveda anksti ryte, turi maišiukus ir šunų ekskrementus susirenka. Didžiausia problema yra pietų metu, kai augintinius išveda senjorai ar vaikai – ši žmonių grupė ypač vengia sutvarkyti gyvūnų paliktą nešvarą.
Abu valdininkai išsitarė, jog šiuo metu juos spaudžia problemos dėl Šilutės medžių. Esą kai šios išsispręs, jie imsis griežčiau kontroliuoti šunų augintojus…
Policija ruošiasi bausti
Šilutės PK Veiklos skyriaus viršininkė Jurgita Nausėdienė sakė, kad reidus policija vykdė ir be Savivaldybės, ir be žiniasklaidos atstovų. Šiemet toks jau surengtas vasario 20 d., tikrinta, kaip šilutiškiai laikosi šunų vedžiojimo taisyklių. Šunų be antsnukių nepastebėta, o tie jų šeimininkai, kurie neturėjo maišelių, į kuriuos privalu susirinkti savo augintinių „gerą“, tikino tik šįkart juos pamiršę…
„Tai buvo prevencinė akcija. Priminėme šunų vedžiojimo taisykles, įspėjome, bet nebaudėme“, – sakė J. Nausėdienė.
Bet ar ne laikas pagaliau mieste imtis griežtesnių priemonių prieš tuos, kurie daugybę metų laikosi tik savo nusistatytų „taisyklių“: kur š…., ten palikau“, – klausiame pareigūnės.
J. Nausėdienė patikina, kad jei bus užfiksuota, jog šeimininkas nesusirinko savo šuns išmatų, jis bus baudžiamas administracine tvarka. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, o prasižengus pakartotinai net iki 600 eurų.
„Dabar jau reaguosime principingai“, – pažadėjo pareigūnė J. Nausėdienė.