Įprasta, kad kalbėdami apie meną, dažniausiai pristatome pripažintų tautodailininkų, tapytojų ar kitų visiems gerai žinomų menininkų kūrybą.
Šį kartą norėtume atsigręžti į tuos, kurių vardų neišgirsime jokiame oficialiame parodos atidaryme.
Pasivaikščiokime po Šilutės Dienos paslaugų centro ir Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos kūrybines dirbtuves.
Kiekvienas darbelis – didelis džiaugsmas
Dienos paslaugų centro neįgaliųjų rankomis gamintus meno kūrinius miestiečiai gali išvysti kalendorinėms šventėms skirtų mugių ir miesto šventės metu. Tačiau šiemet, pasak centro direktorės pavaduotojos Linos Linkytės, sumanyta ir šiokia tokia išimtis. Gražiausiais savo kūriniais centro patalpas neįgalieji papuošė prieš Motinos dienai skirtą renginį.
Atvykus žurnalistams centro lankytojai išdidžiai pozavo prie dekupažo technika dekoruotų skrynelių, karolių iš veltinio, molinių žvakidžių, vazonėlių gėlėms, siuvinėtų paveikslėlių, dekoruotų medinių pjaustymo lentelių, medžiaginių prijuosčių, iš stiklo karoliukų pagamintų dekoratyvinių medelių. Pastarieji šventės metu buvo įteikti mamoms – kaip padėka už rūpestį, meilę ir širdies šilumą.
Sėdėdamos prie baltomis staltiesėmis dengtų stalų, mamos taip pat įsitraukė į kūrybinę veiklą ir kartu su savo vaikais dekoravo baltas lyg sniegas lėkštes, gardžiavosi čia pat keptu obuolių pyragu ir išklausė ne vieną joms skirtą muzikinį kūrinį.
„Visi nori būti dainininkai“, – pačiame pasiruošimo šventei įkarštyje šypsojosi užimtumo specialistė Lina Vingienė. Kad muzika jiems be galo svarbi, patvirtino ir centro lankytojai. Jie atvirai ir nuoširdžiai prisipažino, kad dekupažo paslapčių ir dainavimo juos mokančią mokytoją Liną myli todėl, kad ji labai gražiai dainuoja.
Nors daugeliui mūsų Dienos paslaugų centre sukurti daiktai atrodo unikalūs ir išskirtiniai, mokytojos sako, kad trūkumų vis dėl to pasitaiko nemažai. Tačiau jas žavi jaunuolių sugebėjimas džiaugtis kiekviena smulkmena, kiekvienu dygsniu siuvinėjimo lankelyje taip, kaip retas kuris suaugęs žmogus sugeba.
„Vieniems reikia daugiau pagalbos, kitiems – mažiau. Tačiau, ko gero, svarbiausia tai, kad įvairiais meniniais užsiėmimais formuojami tam tikri įgūdžiai“, – pasakojo socialinė darbuotoja Aistė Gaidauskaitė. Pavyzdžiui, ant vielutės verdami mažus stiklinius rutuliukus, neįgalieji miklina pirštus, siuvinėdami mokosi kruopštumo.
„Dažniausiai išdailintų darbelių nori tėveliai, nors ir patys vaikai turi tokių reikalavimų. Todėl užimtumo būreliuose niekuomet nedirbam po vieną. Į veiklas įtraukiamas kiekvienas darbuotojas“, – pasakojo L.Vingienė.
Labai daug darbelių kaip dovanos iš centro iškeliauja į Žemaičių Naumiesčio gerumo namus. Taip atsidėkojama už drabužėlius, karoliukus, dažus ir kitas kūrybines priemones. Kita dalis darbelių paprasčiausiai parduodama, o už gautus pinigus ir vėl perkamos medžiagos.
Kūryba padeda įveikti ligas
Dienos centro kaimynus – Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos narius irgi randame pačiame darbo įkarštyje. Moterys iš balto popieriaus kerpa gėlytes ir jas dėlioja ant pievos. Zinaidos Mikelionis vadovaujamas floristikos būrelis irgi ruošiasi kitą dieną draugijoje vykusiam Motinos dienai skirtam renginiui.
Pati būrelio vadovė pasakoja menu susidomėjusi, kai sušlubavo sveikata. Po insulto Z.Mikelionis gavo antrą neįgalumo grupę.
Moteris neslepia, kad tada, kaip mėgstama sakyti liaudyje, „ėmė važiuoti stogas“. Lyg išsigelbėjimas niūriai kasdienybei pasirodė kvietimas prisidėti prie meno mokytojos Ritos Poteliūnienės vadovaujamo kūrybinio būrelio. Pradėjusi mokytis meno paslapčių, po kelerių metų Z.Mikelionis perėmė ir būrelio vairą. Jau trejus metus neįgaliųjų draugijos būstinėje šilutiškė kurti grožį skatina ir šios draugijos nares.
Į keturis kartus per savaitę vykstančius užsiėmimus susirenka nuo 6 iki 8 moterų. Puošnias seges pamėgusi kurti Ramutė Kvederienė pasakojo, kad užsiėmimai veikia lyg terapija. Po kelio sąnarių operacijos moterį kankina stiprūs skausmai, tačiau buvimas drauge ir menas ją guodžia.
„Susirinkusios pasikalbam, atsipalaiduojam. Net visus skausmus pamirštu“, – neslėpė R.Kvederienė.
Z.Mikelionis pasakoja, kad kiekviena josios mokinė išsirenka tą kūrybinės veiklos sritį, kuri mieliausia širdžiai. Almai Oželienei itin patinka gaminti stiklinius karolius, seges. Regina Račkauskienė irgi linkusi prie segių kūrybos, tačiau josios kūriniai – kiek kitokie. Aušra Rumkienė specializuojasi sveikinimo knygų kūrime. Jose galima įrašyti sveikinimo žodžius bet kokia proga – gimtadienio, vestuvių, krikštynų.
„Nė viena nemokėjom tokių darbelių. Net pagalvoti kai kurios nebūtume galėjusios, kad turėsime štai tokį užsiėmimą. Tačiau svarbiausia yra bent jau norėti pabandyti kažką naujo ir rasti valios lankyti užsiėmimus. Turint tokią mokytoją kaip Zinaida – viskas atrodo paprasčiau“, – neslėpė gyvenimo kasdienybę kūrybos polėkiu skaidrinančios moterys.
Kol Z.Mikelionis vieną po kito rodo jos rankomis pagamintas grožybes, sunku nepaklausti, iš kur ji semiasi tiek idėjų. „Viskas paprasta: ką nors pamatai laikraščiuose, žurnaluose, svečiuose pas kitus kūrėjus. Kai matau, kad įdomu, apsilankau seminaruose. Man pačiai nesvetimos skirtingos technikos: užsiimu dekupažu, tapyba ant šilko, floristiniais darbeliais“, – sakė Z.Mikelionis.
Tuo įsitikinti gali kiekvienas, pravėręs Neįgaliųjų draugijos namų duris. Užsukus į kūrybines dirbtuvėles net galva gali apsisukti nuo tokios gausybės spalvų, medžiagų ir iš jų gimusių netikėčiausių namus galinčių papuošti dekoracijų. Akis patraukia iš apelsino žievelių sukomponuotas didžiulis bumbulas, su kuriuo, pasak Z.Mikelionis, itin smagu žaisti vaikams. Turbūt ne vienas namų virtuvėje norėtume turėti ir dekupažo technika margintų paprasčiausių stiklainėlių, į kuriuos labai patogu supilti kruopas.
„Daug daiktų žmonės meta lauk kaip nereikalingus, tačiau pasitelkus įvairias priemones, juos galima prikelti antram gyvenimui. Tereikia fantazijos“, – sakė Z.Mikelionis.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.