Nelaimės darbe: kasmet žūsta ar sunkiai susižeidžia apie 200 žmonių

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, Lietuvoje kasmet vidutiniškai virš 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, o apie 200 – susižaloja itin sunkiai ar žūsta.
Viena dažniausių žūčių darbo metu priežasčių – kritimas iš didelio aukščio.

Viena dažniausių žūties priežasčių – kritimas iš didelio aukščio, dėl to Europoje kasmet žūsta apie 1300 žmonių. Didelė dalis šalies darbdavių vis dar nemato grėsmių darbuotojų saugai.

Svarbiausias prioritetas

„Dėl ko šios nelaimės įvyksta, įmonių atstovai neskuba komentuoti, trumpuose pranešimuose apsiribojama žinia apie įvykį ir užuojauta. Tai, kas nutylima, dažniausiai susiję su liūdna tiesa: nelaimių darbe galima išvengti ir tai yra darbdavio atsakomybė“, – tvirtina UAB „Danis sauga” vadovas Dainius Stulgys.

Darbuotojų saugumas ir gyvybė turėtų būti svarbiausias prioritetas, tačiau į tai dažnai žiūrima kaip į formalumą. Pirmas žingsnis, kurio negalima nukelti vėlesniems laikams – tai darbuotojų saugumo mokymai.

„Ne visos įmonės pasirūpina mokymais naujiems darbuotojams, kartais mokymai vyksta ne prieš pradedant darbą, o darbo eigoje, ne visada mokymus veda sertifikuoti specialistai. Darbdaviai turi užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai apmokyti dirbti įranga jų darbo vietoje“, – teigia D. Stulgys.

Ekspertas pataria peržiūrėti kiekvieno verslo prioritetus: darbuotojų saugumas privalo atsidurti pirmoje vietoje. Dirbantieji turi gebėti atpažinti kylančias rizikas, apibūdinti pavojus, mokėti taikyti rizikos valdymo priemones, sugebėti naudotis reikalinga įranga ir atlikti gelbėjimą. D. Stulgys primena net ne vienerius metus dirbančioms įmonėms pasirūpinti gauti naujausią teisinę informaciją ir teorines žinias apie pavojingą veiklą, pavyzdžiui saugų darbą aukštyje ir pirmąją pagalbą nutikus nelaimei.

Dokumentai prasilenkia su praktika

Antroji kliūtis yra formalus požiūris, kai rūpinamasi ne realiu saugumu, o tik tvarkingais dokumentais. Tiriant nelaimių priežastis nustatyta, kad didžiąją dalį mirtinų ir sunkių nelaimių darbe lėmė darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai bei aplaidus ir netinkamas darbų organizavimas bei noras atlikti viską pigiai ir greitai.

Būna, kad įmonių darbų saugos žurnaluose randami darbuotojų parašai, kad susipažino kaip dirbti ekstremaliomis sąlygomis, nors iš tikrųjų jie jokių praktinių mokymų neturėjo.

Veiksmingiausių rezultatų pasiekiama, kai įmonių vadovai aktyviai bendradarbiauja su darbų saugą išmanančiais ekspertais. Šie daro kur kas daugiau nei formalios procedūros – jie padeda surasti socialinį dialogą su darbuotojais, užtikrina saugias darbo vietas, augina pasitikėjimą darbdaviu ir padeda kurti malonų mikroklimatą įmonėje.

Trečia priežastis, dėl ko nepavyksta užbėgti nelaimėms už akių – kvalifikuotų darbuotojų, kurie patys galėtų vesti mokymus, trūkumas. To, kad patyręs kolega paaiškina naujiems darbuotojams, kaip reikia dirbti, negalime vadinti mokymais.

UAB ,,Bauwerk Group Lietuva“ aplinkosaugos, darbų saugos ir sveikatos vadovė Neringa Mašalaitė atskleidė, kad geriausių sprendimų siekiant užtikrinti saugų darbą aukštyje paieškoms tenka skirti nemažai laiko. Atsirinkti konsultantus, kurių tikslas būtų ne tik parduoti paslaugą, bet ir nuoširdus noras padėti pagerinti darbo sąlygas kliento darbuotojams, yra nelengva užduotis. Tenka skirti nemažai laiko konsultacijoms, vizitams į įmonę, inovacijų paieškai.

Didžiausiu pasiekimu po įvykusių mokymų specialistė vadina pasikeitusį darbuotojų požiūrį. Darbuotojai įsivertina darbo vietą prieš pradėdami darbus, sąmoningai naudoja saugumo įrangą.