Kodėl prakaituojame?
Prakaitavimas – normali organizmo reakcija, kurios pagrindinė užduotis – termoreguliacija, bet kartu atliekama ir nežymi detoksikacija (šalinamas šlapalas, pieno rūgštis, mikroelementų perteklius), odos barjero ir mikrobiotos palaikymas, elektrolitų, skysčių pusiausvyros palaikymas, cheminė komunikacija“ – kai išskiriamos medžiagos veikia kaip feromonai, turintys įtakos socialinei sąveikai, seksualinei traukai.
Prakaito intensyvumą ir kvapą lemia mūsų genetika ir mikrobiota, įtakos turi aplinkos veiksniai, rūbų medžiagos sudėtis (derėtų vengti sintetinių rūbų, ypač apatinio trikotažo), mityba (alkoholio, česnako, svogūnų, aštrių prieskonių vartojimas), poilsio ir darbo režimas.
„Prakaito liaukų mūsų organizme keli milijonai ir jos būna kelių rūšių. Vienos išsidėsčiusios visame kūne ir labiausiai atsakingos už termoreguliaciją. Šių liaukų prakaitas sudarytas iš vandens, elektrolitų dažniausiai bekvapis, prakaitavimas suintensyvėja esant karštai aplinkai arba intensyviau sportuojant, kad organizmas greičiau atvėstų. Jų išskiriamas prakaitas įgauna kvapą, kai susimaišo su žmogaus odos mikroflora, kuri yra individuali kiekvienam, arba jei prakaitas išsiskiria mažai ventiliuojamose vietose (pažastys, kūno raukšlės, esant nutukimui).
Kitos prakaito liaukos lokalizuojasi tik tam tikrose vietose – kirkšnyse, pažastyse, veide, ant lytinių organų ir jų išskiriamo prakaito sudėtis nebėra tik vanduo ir tam tikri elektrolitai. Kartu išskiriamos tam tikros medžiagos, tokios kaip lipidai, baltymai. Ir vėl – kai prakaitą veikia ant kūno esantys mikroorganizmai, kurie skaido išskiriamas medžiagas, prakaitas gali įgauti specifinį kvapą. Šių liaukų veikimui įtakos turi lytiniai hormonai, emociniai dirgikliai, bet ne aplinkos temperatūra.
Padidėjęs prakaitavimas gali būti juntamas ne visame kūne, bet konkrečiose jo vietose. Pavyzdžiui, lokalus prakaitavimas, kuris pasireiškia tik rankų srityje, delnuose, dažniausiai yra susijęs su žmogaus emocijomis, reakcija į stresą. Tokia organizmo reakcija susiformavo evoliucijos eigoje ir buvo palanki saugantis pavojų, nes drėgnesni delnai gali duoti geresnį sukibimą su aplinkoje esančiais daiktais.
Visgi toks prakaitavimas nėra endokrininės ligos išdava, o susijęs su asmens psichoemocine sveikata. Tad jei toks prakaitavimas trukdo gyventi, reikėtų kreiptis į psichoterapeutą. Padėti galėtų meditacija, požiūrio į stresines situacijas keitimas.
Sunerimti reikėtų, jeigu staiga pakinta prakaito intensyvumas, atsiranda naktinis prakaitavimas ar pasikeičia prakaito kvapas ir tai kurį laiką tęsiasi. Tai gali būti ženklas, kad sutriko hormonų balansas, galbūt vyksta rimti pokyčiai kažkurioje organų sistemoje arba gali būti ir beprasidedančios onkologinės ligos simptomas. Būtina skubiai kreiptis į šeimos gydytoją.
Ligų sąrašas
Į endokrinologus neretai kreipiamasi dėl padidėjusio prakaitavimo. Pasak profesorės, tai galėtų būti apie 5-10 proc. visų besikreipiančių pacientų.
Pasikeitęs prakaitavimo pobūdis gali būti daugelio endokrininių ligų požymis, toks simptomas būdingas ir tuberkuliozei ar kitai infekcinei ligai. Gali būti pirmasis kraujo ligų, tokių kaip limfomos ar leukemijos simptomas, pažengusių kepenų, inkstų, neurologinių ligų (pvz. Parkinsono) simptomas. Didesnį prakaitavimą lemia tam tikrų (pvz. psichiatrinių) medikamentų vartojimas.
Iš endokrininių ligų padidėjęs prakaitavimas dažniausiai leidžia įtarti skydliaukės sutrikimus, rečiau pasitaiko feochromocitoma, akromegalija, neuroendokrininiai navikai, sergantiems cukriniu diabetu – hipoglikemija. Padidėjusiu prakaitavimu dažniausiai skundžiasi moterys perimenopauzės ar menopauzės metu bei nutukę asmenys. Vyrai, jeigu turi endokrininių ligų arba per didelį kūno svorį, taip pat gali susidurti su padidėjusiu prakaitavimu.
„Mes vertiname simptomų visumą, tai reiškia, kad vertiname ir kitus kartu su padidėjusiu prakaitavimu esančius simptomus ir pagal tai matome, kuri liga labiausiai tikėtina. Atliekame reikalingus tyrimus ligos diagnostikai. Dažnai pacientai prašo ištirti kortizolio koncentraciją, nes jie patiria stresą, bet ir taip yra žinoma, kad patiriant lėtinį stresą arba esant dideliam jautrumui, kortizolio kiekis bus didesnis. Jeigu neįtariame endokrininės ligos, streso hormonų lygio netiriame“, – sakė D. Veličkienė.
Gydymo būdai
Šeimos gydytojas pirmasis įvertins, kuria kryptimi reikia toliau tirti, atlikęs pagrindinius kraujo tyrimus. Jei greta prakaitavimo yra ir svorio mažėjimas, širdies plakimas, nervingumas, akių simptomai, gūžys arba padidėjęs epizodinis prakaitavimas lydimas ir didesnio kraujospūdžio ar veido bruožų pasikeitimo – būsite nukreiptas endokrinologo konsultacijai. Jei iš kraujo tyrimų būtų matoma, kad yra pakitę kepenų rodmenys – būsite nukreiptas gastroenterologo konsultacijai, jei pakitę bendro kraujo rodikliai ar yra padidėję limfmazgiai – tikslingas onkohematologo ištyrimas.
Kai pirminė hiperhidrozė (padidėjęs prakaitavimas, nesant kitų priežasčių), kuri nulemta genetiškai, prasideda iki 25 metų ir kuomet labiausiai prakaituoja delnai, pėdos, pažastys ypač stresinėse situacijose bei blogina gyvenimo kokybę, galima taikyti vietinį gydymą botulino injekcijomis į atitinkamas sritis. Gydymo trukmė 4–6 mėnesiai, vėliau procedūras reikia kartoti. Jeigu yra gausus daugelio kūno vietų prakaitavimas, botulino injekcijos greičiausiai problemų neišspręs.
Padidėjusio prakaitavimo nereikėtų ignoruoti jokiame amžiuje, ypač, jei simptomas suintensyvėja naktį. Jeigu prasidėjus menopauzei moterį vargina karščio bangos, jas lydi kiti simptomai, taip pat delsti nereikėtų.
Joks gydymas neduos siekiamų rezultatų, jei nekeisime gyvensenos: neatsigręšime į sveiką mitybą, nevaldysime streso, naudosime netinkamas higienos priemones, rinksimės sintetinius audinius ir nesilaikysime higienos. „Jei valgomas aštrus maistas, vartojamas alkoholis, mažai išgeriama vandens – visa tai taip pat gali prisidėti prie blogesnio prakaito kvapo, kas gali būti klaidingai palaikoma ligos simptomu. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą darbo bei poilsio režimą, nes tai taip pat turi įtakos medžiagų apykaitai, kaip vienas iš lėtinio streso, nerimo predisponuojančių veiksnių”, – sakė prof. D. Veličkienė.
UAB „Lietuvos sveikata“ inf.