Nemunas neša ledus, smalsuoliai plūsta į Rusnę

Sniego gausa ypač nustebinusi šiųmetė žiema žadėjo lyg ir didelį potvynį. Bet pastarųjų dienų įvykiai patvirtino pamariškių pašmaikštavimą, kad pastačius estakadą į Rusnę potvyniai baigsis...
Gamtos stichijos šėlsmo padariniai Ventėje ir šiemet buvo gana įspūdingi.

Kovo 2-osios rytą Nemuno žemupyje ties Rusne prasidėjo ledonešis, apie tai socialiniame tinkle pranešė rusniškiai. Nors jis nebuvo toks, kokį dar prieš kelias savaites prognozavo ir vietiniai, ir specialistai, visgi Rusnė ir šiemet sulaukė daugybės smalsuolių.

Smalsuoliai plūdo į Rusnę

Šiomis dienomis pasigrožėti įspūdingu gamtos reginiu – ledonešiu – į salą ir vėl plūdo ir šilutiškiai, ir atvykusieji iš toliau. Smalsuoliai būriais traukė prie vadinamosios Raketų prieplaukos ir Peterso tilto liekanų, iš kur bene geriausiai matė upės galybę.

Ledų judėjimą buvo galima stebėti ir ties krantine, kur Nemunas dalijasi į Atmatą ir Skirvytę. „Sulaukiame daug svečių, visi vaikšto, fotografuojasi“, – pasakojo rusniškiai.

Visgi ištisinė ledų masė greit išseko, kai jie pajudėjo Kuršių marių link. „Tikėtina, kad ledo lytys gali susigrūsti ties Uostadvariu. Užsikimšus vandens keliui į marias, sparčiai pradeda kilti vandens lygis, Nemunas išsilieja į lankas“, – svarstė rusniškiai.

Trečiadienio rytą vandens jau pastebėta ir šalia Atmatos esančiose Rupkalvių kaimo pievose, Žalgirių miške. Tačiau tai ne potvynio, o sniego tirpsmo vanduo.

Per parą iki ketvirtadienio ryto vandens lygis Atmatoje pakilo apie 40 cm, o upės žiotys Kuršių mariose jau buvo užkištos ledais. Todėl ledai kaupėsi visame upės ilgyje.

Savivaldybės specialistas civilinei saugai Rimantas Zimantas vakar ryte sakė, kad jeigu vandens lygis kils ir toliau, tai upė išneš ledus į marias. Kuršių marios vakar dar buvo padengtos ledu.

Potvynio vandenys jau apsupo rusniškių Plikšnių sodybą.

Potvyniai bus retesni

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) hidrologas Juozas Šimkus sakė, kad nors Baltarusijoje ir buvo daug sniego, jis po truputį tirpo ir tas vanduo atitekėjo pas mus. Bet to, kas galėjo būti, anot hidrologo, nebuvo, nes dirvožemis nebuvo įšalęs, iš rudens žemė buvo sausa, todėl didelė dalis sniego tirpsmo vandens susigėrė į dirvožemį.

Šiuo metu Lietuvoje ledonešiai ir upių potvyniai apskritai vis retesnis reiškinys. O specialistai prognozuoja, jog dėl klimato kaitos ateityje potvyniai dažniau kils po stichinių liūčių.

Pasak LHMT direktoriaus Kęstučio Šetkaus, potvynių pokyčius lems didėjantis kritulių kiekis, plonėjanti sniego danga. Kitas potvynius lemiantis faktorius – liūtys, kurios sukelia staigius lietaus poplūdžius. Pagal mokslines prognozes, ateityje ekstremalios liūtys dažnesnės ir intensyvesnės, todėl lietaus poplūdžių dažnės, didės jų mastas.

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas irgi teigia, kad potvynius vis dažniau lems ne ledonešiai, o lietūs. Kylant oro temperatūrai šaltuoju metų laiku vis rečiau susiformuoja sniego danga, kurios tirpsmo vanduo kartu su pavasario liūtimis ir sukelia potvynius. Ateityje vidutiniai pavasario potvyniai tikriausiai toliau mažės, dalis jų vyks žiemą.

Jis atkreipia dėmesį, kad vandens lygio kilimas Baltijos jūroje ir Kuršių mariose kol kas nėra žymus, vadinasi, klimato kaita didžiausius pokyčius sukelia Lietuvos upėse.

Istoriškai Lietuvoje nuo 1812 iki 2010 m. įvyko 154 katastrofiniai potvyniai. 3 iš 4 kildavo tirpstant sniegui ir upėse susidarant ledo kamščiams, o intensyvios liūtys sukeldavo apie 15 proc. atvejų. Kitus potvynius lemdavo pakilęs Baltijos lygis arba hidrotechnikos statinių avarijos.