Nemuno žemupyje esantiems melioracijos grioviams rekonstruoti skirta net 8 mln. eurų

PUPSYTEŽemės ūkis Lietuvoje yra strateginė ūkio šaka, kuri savo produkcija sėkmingai konkuruoja tarptautinėje rinkoje. Įdomu tai, kad net apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos Lietuvoje yra užauginama būtent nusausintoje žemėje – melioracijos grioviai Lietuvoje tęsiasi net 62,8 tūkst. kilometrų. Taip yra todėl, kad Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, kur kritulių kiekis apie 1,48 karto viršija išgaravusio vandens kiekį. Nesausinant žemių, nebūtų sukuriamos palankios žemės ūkio sąlygos, neturėtume tokio derlingo dirvožemio. Šis klausimas yra ypatingai aktualus Pamario žmonėms, kur vandens lygis dirvožemyje yra didesnis nei kituose šalies regionuose.

Lietuvoje melioracijos statiniai įrengti dar 1950 – 1960-aisiais – natūralu, kad dabar jų nusidėvėjimas kai kur siekia net apie 70 procentų ir daugiau. Dėl lėšų stokos, o gal ir iki šiol menkai skiriamo politikų dėmesio šiai problemai, melioracijos statiniai daugelį metų nebuvo tinkamai prižiūrėti ir nebėra tokie efektyvūs. Todėl ūkininkai šiandien nuolat susiduria su problemomis – apsemti ir neįvažiuojami plotai, nenuimtas derlius, sunykę apsėti laukai ir t.t. Dėl šių priežasčių 2017 m. ūkininkų nuostoliai siekė net 47 mln. eurų. Kiekviena paskendusi tona derliaus – tai negautos pajamos. Nuostoliai dėl ekstremalių reiškinių ženkliai sumažėtų, ar net visai išnyktų, investuojant į melioracijos sistemų atnaujinimą.

Būtent todėl praėjusį rudenį kartu su ministru Andriumi Palioniu dėjome visas pastangas, kad būtų skiriamas kuo didesnis finansavimas melioracijos statiniams, grioviams rekonstruoti. Po ilgų derybų, kuriose padėjo ir Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, mums pavyko – ši Vyriausybė kovo 18 d. priėmė sprendimą skirti papildomus 8,2 mln. eurų Valstybės investicijų programos lėšų. Ministerija nusprendė, kad atrankos kriterijus – Nemuno baseinas, kaip žemiausia ir problematiškiausia Lietuvos vandens imtuvų vieta, kuri patenka į didžiausią potvynių rizikos grėsmės žemėlapį. Lėšos paskirstytos 4 savivaldybėms – Šilutei skirta beveik 4,7 mln., Pagėgiams – 2,4 mln., Tauragei – 828 tūkst., Jurbarkui – 360 tūkst. eurų.

Atlikus šiuos darbus, turėtų smarkiai pagerėti žmonių gyvenimo kokybė, o ūkininkų derlius tik didėti. Tikimės, kad ateityje skiriamas finansavimas didės, o savivaldybės lėšas panaudos kuo tikslingiau ir efektyviau. Ačiū Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių specialistams, kurie įdėjo didžiulį indėlį, siekiant užtikrinti sklandžią šio proceso eigą.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.