Daryti gerus darbus, nelaukiant atlygio ir nesistengiant, kad kas nors apie tai sužinotų, – tokia iniciatyva Šilutės savivaldybės Socialinės paramos skyrių ketvirtadienį nustebino grupė verslininkų iš kitų Lietuvos kampelių.
„Atvažiuojame šeši vyrai su šešiais kirviais, tik duokite darbo. Gal kokiam senoliui reikia malkas sukapoti, gal daugiavaikei šeimai galime kuo nors padėti“, – tokį prašymą gavo socialiniai darbuotojai. Tai buvo ne balandžio 1-osios pokštas, o išties nuoširdus, nors ir neįprastas pasiūlymas.
Buvo keista ir sunku patikėti
Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Audra Barauskienė pirmoji išgirdo buvusio šilutiškio Roberto Norvaišo prašymą… duoti darbo. Nemanykite, kad šis vyras darbo neturi. Anaiptol – jis yra verslininkas, vienos stambios įmonės vadybininkas.
Dabar Robertas kartu su žmona, taip pat buvusia šilutiške, Lina gyvena Vilniuje, o kelionei į Šilutę subūrė dar penkis toje pačioje įmonėje dirbančius pardavėjų grupės vadybininkus. Baltrus Bružas, Juozas Repečka, Rytis Virbauskas, Laimutis Abromaitis ir Linas Lesauskas suvažiavo iš Kauno, Utenos, Klaipėdos ir Šiaulių. Taigi vyrai sukorė ne vieną šimtą kilometrų, kol pasiekė atokų Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Grygališkės kaimą. Padėti čia gyvenančiai gausiai Onos ir Stanislovo Jogų šeimynai jiems rekomendavo Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Audra Barauskienė.
Vyrams labai patiko mintis padėti didelį svetimų vaikų būrį į gyvenimą jau išleidusiems ir dabar dar globojantiems žmonėms. O pati šeimynos mama O.Jogienė neslepia, jog telefonu išgirdusi tokį netikėtą pasiūlymą – padaryti jų sodyboje gerus darbus – labai nustebo ir net ne iš karto patikėjo to pasiūlymo rimtumu.
„Buvo keista ir sunku patikėti išgirdus tokį pasiūlymą, dar labiau sutrikau, kai jie atvažiavo ir kai pamačiau, kokie tai inteligentiški ir malonūs žmonės. Atvažiavo jie ne tuščiomis, vaikams atvežė didelę dėžę kramtomosios gumos, gražiai su jais bendravo“, – pasakojo O.Jogienė.
Nori daryti gera
„Mes – paprasti žmonės, ne dėl pliusų dirbame ir nereikia mūsų fotografuoti. Tik norėjome savo laisvu laiku padaryti ką nors gera“, – įtikinėjo vyrai, kuriuos „Šilutės naujienos“ surado Jogų sodybos pakraštyje. Čia, plieskiant kaip reta kaitriai ketvirtadienio popietės saulei, jie dažė sodybą juosiančią tvorą. Nudažyti kone 100 metrų ilgio ir už pačius dažytojus gerokai aukštesnę tvorą buvo netrumpas darbas. Bet dažais išsitepę vyrai į laikrodžius nežvilgčiojo, nors prakaitas jiems žliaugte žliaugė.
Tik įkyriai kamantinėdami išklausėme, jog panašių darbų šie bičiuliai imasi nebe pirmą kartą – ieškodami, kam reikia pagalbos ir stengdamiesi padėti, jie po Lietuvą važinėja jau keli metai. Prie vienos vietos jie neprisiriša, aplanko įvairius Lietuvos kampelius.
„Manome, kad reikia ne dejuoti, jog viskas aplink blogai, o pradėti nuo savęs. Tiesiog daryti gera nesitikint atlygio“, – savo laisvalaikio pasirinkimą komentuoja vyrai.
Jie tikino kelionės į Grygališkę metu patyrę didelį malonumą. „Smagu pabendrauti su globojamais vaikais, o kartu gera širdyse, kad galėjome bent kiek prisidėti prie tų vaikų gyvenimo gerovės“, – sakė R.Norvaišas.
Gerumas užkrėtė
„Tokią ilgą tvorą nudažė! Patys nežinia kada būtume tokį darbą įveikę. Vyrai nesistengė pratempti laiką, dirbo net nesikalbėdami“, – stebėjosi O.Jogienė, dėdama ant stalo talkininkams garuojančius pietus.
Šeimynos mama prasitarė, kad nepažįstamų vyrų gerumas pakišo jai mintį, jog ir jie su savo vaikais galėtų ką nors panašaus sugalvoti.
„Gal kokiam senam žmogui reikėtų sodybos aplinką ar namus sutvarkyti, gal žolę kieme nupjauti ar langus nuvalyti? Nesvarbu, kad vaikų rankelės ir jėgos dar mažos, galima rasti ir jiems pagal jėgas tinkamų darbų“, – neabejoja moteris.
Dabar O.Jogienė sako irgi pagalvosianti, kam iš vyresnių apylinkės žmonių reikėtų jos ir vaikų pagalbos ir, kiek turės laiko, šeimyna važiuos padėti tiems, kam labiau reikia pagalbos.