Nėra žiemos – nėra kelio, tačiau išeitį galima rasti

misko darbai medienaTradiciškai žiema laikoma miško kirtimo laikotarpiu. Tačiau šiemet žiema pamiršo atsinešti šaltį. Todėl miško ruošėjai susiduria su sunkumais. Kirtimai kai kurių kategorijų miškuose leidžiami tik esant minusinei temperatūrai, o kitur – tik esant įšalusiam gruntui.

Tačiau ir ten, kur medį gali nukirsti, sortimentus išvežti kartais visai neįmanoma. Todėl jei tik yra galimybė, nuo miško kirtimo geriau susilaikyti. Ypač jei nuo kelio iki  miško reikia važiuoti per svetimas žemės valdas.

Aš daug metų dirbau miškuose, kur aulinius batus nusiaudavau tik eidamas į lovą.

Tokiuose miškuose geriausias kelias būna iš ledo. Tačiau šiemet apie tokių kelių statybą kalbėti būtų nepadoru. Todėl pasidalinsiu patirtimi apie kitokius medienos išvežimo kelius.

Su šiuolaikine miško ruošos technika galima išvažiuoti bet kur, tačiau liks tokios provėžos, kad ta vieta mažiausiai dešimtmetį bus neįmanoma važiuoti. O jei palyja beveik kasdien, tai po tam tikro važiavimų skaičiaus ir galingiausia technika neišvažiuos. Ir tada jau niekas nebepadės. Todėl kelią geriau išsaugoti, nes kalendorinė žiema dar nesibaigė, ir galima tikėtis bent neilgo laiko, kai žemė bus įšalusi ir važiuoti bus galima visur.

Kadangi tas laikas gali būti trumpas, tai iš kirtavietės sortimentus reikėtų ištraukti ir susikrauti į rietuves prie numanomo keliuko. Pašalus prireiks vos kelių parų (kartais tik naktį būna įšalas) sortimentams permesti prie gero kelio.

Dabar jau visi kerta naudodami valksmų technologiją. Šlapiose kirtavietėse lygiagretūs  valksmai gali netikti, nes daug kartų jais važiuojant pasidaro gilios provėžos ir neužtenka šakų jiems iškloti. Todėl tikslinga nors truputį aukštesne vieta numatyti magistralinį valksmą, o nuo jo kaip medžio šakas padaryti galimai trumpesnius darbinius valksmus.

Į magistralinį valksmą reikia sukloti kiek galima daugiau šakų, prieš tai sulig žemės paviršiumi nupjovus kelmus.

Kad technika nesmigtų, šakų jau pradžioje turi būti ne ploniau kaip 70 cm. Išilgai valksmo, ypač būsimų vėžių vietose, dedamos stambesnės šakos, geriau lapuočių. Ant viršaus skersai dedamos smulkesnės šakos, geriausiai eglės, kambliais į valksmo kraštus.

Ypač šlapias vietas iš karto reikėtų iškloti malkine mediena: ne trumpesniais kaip 4 m ilgio pagaliais iškloti išilgai vėžių, kiekvieną rąstelį šalia jau paguldyto dedant pražangiai, kad galai būtų ne vienoje vietoje. O ant viršaus skersai užkloti šakomis.

Galima visą brastą iškloti skersai, bet tada reikės daugiau medienos. Šiuo atveju rąstelių ilgis neturi būti trumpesnis kaip 3 m.
Jei klojama ant durpės, išvežus medieną klojinius nesunku susirinkti.

Magistralinį valksmą reikia nuolat stebėti ir neleisti susidaryti duobėms. Į tas vietas reikia atvežti šakų iš jau išvežtų darbinių valksmų. Gali tekti atsivežti žabų iš pakelių, pagriovių ar ugdymo kirtimų. Tai brangu, tačiau palikti iškirstą medieną bus didesnis nuostolis.

Tarp kitko, pirmiausia reikėtų vežti brangiausius sortimentus. Nes kartais, ką bedarytum, visos medienos išvežimo kelias neatlaiko.

Naudojant magistralinio valksmo technologiją pranašesnis yra medienos traukimas su gerve. Tada medžiai verčiami viršūnėmis į valksmą ir visos šakos suklojamos, o stiebai išvelkami už viršūnių traktoriui net nenuvažiuojant nuo magistralinio valksmo.

Geriausia būtų toliau magistralinio valksmo nevilkti, nes pirkėjai nepriims purvinų sortimentų. Stiebus galima suskersuoti šalia valksmo ir sortimentus laikas nuo laiko išvežti savikrove priekaba ar medveže.

Jei teks vežti miško keliuku, reikia pasiruošti jį nuolat taisyti. Tuo tikslu reikia šalia kelio prisivežti žabų, ir juos pastoviai kloti ne ploniau kaip 0,5 m sluoksniu į atsirandančias provėžas. Net jei ir pasidarys gilios provėžos, vėliau ant sumintų žabų tereikės užpilti 5-10 cm sluoksnį žvyro, ir kelias bus geresnis, negu buvo.

Žinoma, jei yra galimybė į provėžas pilti statybinio laužo ar akmenų, tada žabų nereikia, Vienas žvyras, kai šlapia, nepadeda.
Kelius su žvyro danga reikia ypač saugoti. Net ir nedidelės 10-15 cm provėžos gali visiškai sugadinti kelią, nes pažeidžiamas po žvyru esančios sankasos profilis, ir vanduo nuo sankasos nenuteka, o geriasi į ją. Tereikia ant tokio kelio po ilgesnio lietaus užvažiuoti sunkesnei technikai, ir ji prasmegs į sankasą.

Be kapitalinio remonto taip sugadinto kelio neįmanoma gerai sutaisyti. Todėl įstatymu  numatyta, kad kelio savininkas turi teisę kelią uždaryti, o dėl to kitų asmenų patiriami nuostoliai nekompensuojami.

Informacija publikuojama bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.