Kas lemia trūkumą?
Įprastai vitaminų trūkumu susirūpinama šaltuoju metų sezonu, tačiau nepaisant metų laiko, tai ypač aktualu vyresnio amžiaus, nėščiųjų, virškinamojo trakto ligomis sergančiųjų tarpe. „Senstant blogėja maistinių medžiagų įsisavinimas, vartojama daugiau medikamentų, todėl neretai sutrinka ir apetitas. Tai lemia nepakankamą įvairių medžiagų, tarp jų ir vitaminų, užtikrinimą. Nėštumo metu maistinių medžiagų poreikis padidėja, todėl besilaukiančioms moterims svarbu vartoti reikiamą kiekį medžiagų, tokių kaip folatai, geležis, kalcis bei vitaminas D“, – sako medikė.
Virškinamojo trako ligos (celiakija ar opinis kolitas) virškinamajame trakte sutrikdo maistinių medžiagų pasisavinimą. Maistines medžiagas pasisavinti gali trukdyti ir gausų vėmimą ar viduriavimą sukeliančios ligos, taip pat alkoholizmas, vaistų vartojimas.
„Ilgas alkoholio vartojimas sutrikdo maistinių medžiagų įsisavinimą, ypač C ir B grupės vitaminų. Tokį poveikį turi ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui, rūgšties refliukso ir rėmens gydymui reikalingi medikamentai trukdo įsisavinti B12 vitaminus, kalcį ir magnį, o nuo Parkinsono ligos skiriami vaistai mažina folio rūgšties bei B grupės pasisavinimą“, – nurodo R. Kybartienė.
Neteisingai vartojami vitaminai
Jaučiant energijos stoką, nuovargį, pradėjus slinkti plaukams ar pasireiškus kitiems sutrikimams, dažnai imamasi vitaminų papildų vartojimo. Neretai net kelių rūšių, kurių suminės dozės viršija rekomenduojamas. Rekomenduojamos normos nustatytos ne veltui. Pakankama jų koncentracija gali veikti kaip vaistas, tačiau perdozavimas gali sukelti vitaminų toksiškumą, turintį neigiamos įtakos įvairioms organizmo, įskaitant ir nervų, sistemoms. Jis yra susijęs su nespecifiniais simptomais – pykinimu, vėmimu, viduriavimu ir odos bėrimais, kraujo tyrimuose gali būti pastebėti ir kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimai.
Labiausiai rizikuojama perdozuoti riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K). Jie, skirtingai nei vandenyje tirpūs C, B grupės vitaminai (B6, B12, folio rūgštis), yra linkę kauptis organizme. Vandenyje tirpių vitaminų perteklius įprastai pasišalina su žmogaus šlapimu, o riebaluose tirpūs kaupiasi kepenyse, raumenyse, riebaliniame audinyje. Jie turi būti vartojami pagal rekomenduojamas normas, o nesant indikacijoms – nevartojami visai.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į savo mitybos ypatumus – maisto racionas turėtų būti gausus daržovėmis, vaisiais, geraisiais baltymais, sveikaisiais riebalais. Riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimas geriausias, kai jie vartojami su gerųjų riebalų turinčiais maisto produktais, valgio metu. Dėl netinkamos mitybos atsiranda ir vandenyje tirpių vitaminų trūkumas. Juos taip pat būtina gauti reguliariai, tačiau, kad neatsirastų medžiagų apykaitos sutrikimų – nedideliais kiekiais.
Net laikantis subalansuotos mitybos, gali būti reikalingas individualus vitaminų papildymas. Tuomet tikslinga pasikonsultuoti su gydytoju, atlikti jų lygį parodysiantį kraujo tyrimą.
Pagal BNS inf.