Atmintinė pacientui, kuris kreipiasi pagalbos į koloproktologą:
Žarnyno susirgimų registras rodo, jog neabejotinai plinta įvairios žarnyno ligos: opaligė, gastritas (skrandžio uždegimas), gastroezofaginio refliukso liga, stemplės, skrandžio bei žarnyno polipozė, divertikuliozė, opiniai kolitai ir ypač – storojo žarnyno vėžys. Žinoma, šių ligų išsivystymą lemia anaiptol ne vien mityba, bet ir daugelis kitų faktorių, kurių, deja, mes taip lengvai pakeisti negalime. Sėdimas darbas, fizinio aktyvumo stoka, protinė bei emocinė įtampa, antsvoris, įvairūs stresai bei kt. – visa tai sudaro palankias sąlygas žarnyno kraujotakos sutrikimams, vidurių užkietėjimui, kasos sekreto bei tulžies išsiskyrimo sutrikimams ir pan.
Virškinamojo trakto ligos – ne tik pagyvenusių žmonių problema. Jos gali prasidėti ir gana ankstyvame amžiuje. Tam dažnai turi įtakos paveldėjimas. Ypač dažnai paveldimos žarnyno polipozė, opaligė, storojo žarnyno ligos. Negydant šių susirgimų, net gana ankstyvame amžiuje jie gali virsti žarnyno vėžiu. Itin svarbu anksti diagnozuoti minėtus susirgimus, nes šiandieninė medicina gali visiškai išgydyti daugelį ankstyvos stadijos susirgimų ir dažnai yra bejėgė pagelbėti, kai susirgimas jau aiškiai įsisenėjęs.
Kas mus įspėja, kad mūsų žarnyne kažkas ne taip?
Nereikėtų numoti ranka į užsitęsusius kad ir nestiprius skausmus bet kurioje pilvo vietoje ar išangėje, rijimo sutrikimus, vidurių pūtimą, kraują tuštinantis, ryškėjančią mažakraujystę, apetito pablogėjimą, svorio bei darbingumo mažėjimą, bendrą silpnumą. Minėti simptomai turėtų būti ypač svarbūs tiems žmonėms, kurių artimi giminaičiai serga arba yra mirę nuo virškinimo trakto vėžio.
Daugelio nuomone nerimtos išeinamosios žarnos ligos – hemorojus, įplėša, fistulė ar pūlinys irgi gali būti rimtos ligos pradžia. Statistika rodo, kad išoperavus I ir II stadijos piktybinį auglį, 90 proc. ligonių visai pasveiksta. Lietuvoje dažniausiai nustatoma III-IV žarnyno vėžio stadija. Pavėlavus joks radikalus gydymas nebegalimas.
Šiuos susirgimus padeda išaiškinti storojo žarnyno tyrimai: rektoskopija, kai kietu vamzdeliu apžiūrima 20-30 cm žarnyno, arba kolonoskopija, kai lanksčiu zondu ištiriama 50-100 cm žarnyno. Endoskopinių tyrimų metu randami gerybiniai ir piktybiniai augliai, polipai, išaiškinamos uždegiminės ligos, imami gabalėliai gleivinės tikslesniam ligos nustatymui.
Rektoskopinio tyrimo metu nustatomas hemorojus, įplėša ar fistulė. Šiuo metu 60-70 proc. sergančiųjų hemorojumi galima išgydyti guminių ligatūrų metodu. Ši procedūra yra neskausminga.
Jei pajuntate aukščiau išvardintus negalavimus, ar priklausote rizikos grupei, būtinai kreipkitės į gydytoją gastroenterologą arba koloproktologą. Tokiu atveju ligai likti nepastebėtai šansų lieka mažai, o gydymo ir pasveikimo tikimybė maksimali. Neatimkite iš savęs galimybės kokybiškai ir ilgai gyventi.
Rekomendacijos kaip pasiruošti procedūrai:
Atvykimui pas koloproktologą būtina pasiruošti. Ryte galima atsigerti nedaug skyčių, prieš apžiūrą ir procedūrą (maždaug prieš 3 valandas) išsivalyti žarnyną panaudojant bereceptines MIKROLAX klizmutes. Jūsų pasiruošimas pagreitins neskausmingą apžiūros procedūrą.
Profesorius Narimantas Evaldas SAMALAVIČIUS medicinos centre „Medea“ pacientus konsultuos sausio 21 dieną nuo 17 val. Registracija tel. 8 (441) 61510.