Kur dėti nuo garažo stogo nuimtą seną šiferį? Kodėl Šilutėje vis dar nėra konteinerių tekstilės gaminiams, kas kituose miestuose jau seniai nebe naujiena? Kodėl ant buitinių atliekų konteinerių atsirado brūkšniniai kodai? Ką tai reiškia: ar dabar mus visus net ir atliekas išmetančius „skenuos“, ar nuo to mokestis už šiukšles kils?..
Nors straipsniai apie įvairius atliekų tvarkymo niuansus yra vieni dažniausių respublikinėje ir rajoninėje žiniasklaidoje, visgi tokie ir panašūs klausimai kamuoja dar ne vieną šilutiškį. Tiesa, naujovių šioje srityje irgi nestinga, tad aiškintis situaciją dar kartą sukame į rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyrių.
Gamtos mylėtojas taps jos teršėju
Minėtojo skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus nuliūdina tuos, kas pavasariop ėmėsi stogų remonto. Žinia, kad daugelio senųjų stogų danga – asbestinis šiferis yra nuodinga, seniai niekam nebe naujiena. Daugeliui žinoma ir tai, kad norintieji tokį šiferį ant namo stogo pakeisti nauja danga gali dalyvauti projektuose ir taip gauti solidžią paramą. Vienok tokios galimybės neturi garažų savininkai, nors daugelio jų stogai taip pat dengti asbestiniu šiferiu.
Praėjusią savaitę redakcijai skambinęs Petras guodėsi, jog jam nepavyko tapti gamtos ir žmogaus gyvenamosios aplinkos mylėtoju ir saugotoju, nors tokių norų jis turėjęs. Pasak Petro, susiruošęs keisti seną garažo stogą nauju jis surinko Rumšuose esančios atliekų aikštelės telefoną ir pasiteiravo kada galėtų atvežti senąjį šiferį. Ir išgirdo, jog gabenti savo lėšomis turįs tik į Dumpių (Klaipėdos r.) sąvartyną, o nugabenęs ten dar sumokėti 65 eurų už toną plius PVM mokestį…
Tuo tarpu Rumšuose priimamas tik asbesto neturintis šiferis, jo vienas žmogus gali atgabenti iki 200 kg.
Vyras sako nepatikėjęs atsiliepusiu darbuotoju, tad vylėsi, jog žurnalistai padės jam „rasti teisybę“. Kokia ji turėtų būti? Pasak Petro, Savivaldybės valdžia turėtų rūpintis, kad nebūtų teršiama jos gamta, o jos gyventojai galėtų greit ir pigiai atsikratyti nebereikalingais daiktais.
Tačiau mes Petrui nepadėjome, mat R. Rimkus patvirtino šią liūdną žinią: asbesto atliekos išties priimamos tik Dumpių sąvartyne, tad kiekvieno garažo savininko reikalas esąs susirasti automobilį su priekaba ir nugabenti pavojingąsias atliekas už pusšimčio kilometrų… Mat Savivaldybė asbesto atliekų nerenka, o atliekų vežėjas „Ecoservice“ tokios paslaugos irgi neteikia…
Tokį patvirtinimą išgirdęs Petras sakė praradęs kalbos dovaną. O patylėjęs tarė, jog net ir labai nenorėdamas visgi tapsiąs gamtos teršėju. „Neturiu nei tiek laiko, nei tokios mašinos, nei tiek atliekamų eurų, kad ją samdyčiau, vežčiau į Klaipėdą ir dar mokėčiau tokius pinigus už tai, kad iš manęs priims atliekas. Teks ieškoti atokios vietos, kur jį išversti“, – baigė pokalbį vyras.
Išvalei spintą? Varyk į Kretingą…
Niekuo padėti negalėjome ir Artūrui, kuris redakcijoje iškėlė kitą klausimą. Vyras pasakojo, jog žmona anądien padariusi spintos valymą, o jam nurodžiusi surasti konteinerį tekstilei. Tačiau tokio daikto paieškos Artūrui baigėsi… Kretingoje, kur vyras turėjo reikalų. Tik ten jis rado išganingąją vietelę, kurioje galėjo neidamas į kompromisą su savo sąžine, atsikratyti nebereikalingu spintos turtu. Šilutėje tokio konteinerio jam rasti nepavyko.
„Kodėl kaimynai gali, o mes – niekaip“, – klausė vyras.
Pasak R. Rimkaus, ir tokios paslaugos teikti Savivaldybei neapsimoka, mat didžiuma tekstilės yra deginama, tik 30 proc. jos galima perdirbti. Todėl tekstilė nėra antrinė žaliava, tad už jos išvežimą tenka mokėti – kaip už buitinių atliekų išvežimą.
Be to, biologiškai skaidžių atliekų sąvartyne Rumšuose yra toks konteineris, ir į jį, pasak R. Rimkaus, šilutiškiai noriai veža atliekamus drabužius, patalynę. Rumšuose nemokamai priimami seni baldai, padangos, elektronika, statybinės medžiagos, žolė, lapai, šakos, makulatūra ir t.t. Tekstilė – taip pat.
„Jei tokius konteinerius dar pastatytume mieste, būtų labai jau daug konteinerių. Be to, reikėtų samdyti atskirą vežėją jiems išvežti“, – vardijo R. Rimkus.
Šiukšlių nereikia nei varguoliams, nei meistrams
Kad visgi tokių konteinerių poreikis yra, įsitikinome paskambinę į keletą automobilių servisų, kurių darbuotojams, kaip žinia, nuolat reikia skudurų remontuojamiems automobiliams valyti. „Ačiū, nereikia, turime apsčiai“, – atsakė trys kalbinti servisų vadovai. Kaip paaiškėjo vėliau, nė vienas jų net nevažiavo į Labdaros krautuvę, kur jiems buvo pažadėta dovanai atiduoti šilutiškių suneštus naudoti jau nebetinkamus drabužius.
Besidomintys šilutiškiai seniai žino, jog naudoti dar tinkamus daiktus gali nunešti į Labdaros krautuvę, kuri prieš metus įsikūrė Liepų gatvėje. Tačiau čia dirbančios Katalikių moterų draugijos narės ir jų pirmininkė Albina Gečienė nuolat pabrėžia, kad laukia tik geros kokybės, tvarkingų daiktų.
„Ačiū, nereikia“ dar kartą išgirstame ir iš katalikių pirmininkės A. Gečienės lūpų, kuri toli gražu nebe pirmą kartą primena, kad labdarai reikia atnešti tik gerus daiktus. Tuo tarpu šios krautuvės duris neretai veria tiesiog, A. Gečienės žodžiais tariant, šiukšles į maišus sukišę žmonės, akivaizdžiai patingėję jas nuvežti į sąvartyną. „Vargstam, neturime kur dėti tų skudurų, kurių ir vargetos neima. Ir šiuo metu prikrovėmė gal 10 maišų nebetinkamos avalynės ir drabužių. Konteinerių tekstilei mieste mažiausiai bent dviejų reikėtų“, – žodžių į vatą nevyniojo ilgametė labdaros krautuvės globėja.
A. Gečienė pasakoja, kad apie problemą jau ne kartą sakė ir Socialinės paramos skyriaus vedėjui Alvidui Šimelioniui, ir pačiam merui Vytautui Laurinaičiui. Anot pirmininkės, vis tiek niekas nė per žingsnį nepasistūmėjo.
Visgi pasistūmėjo, kuomet surinkome mero V. Laurinaičio telefoną. Jau kitą dieną buvome informuoti, jog 2 konteineriai tekstilei jau užsakyti ir artimiausiu metu pasieks Šilutę. Kuriose vietose jie bus pastatyti, bus sprendžiama su seniūnija.
Taupys mūsų pinigus
Pasak R. Rimkaus, brūkšniniai kodai ant konteinerių neturėtų šilutiškių gąsdinti. Tiesiog toks yra reikalavimas, kad konteineriai jau turi būti identifikuojami, kad būtų aišku, kuriam namui jie priklauso. Tačiau šia naujove nebus siekiama kontroliuoti konkrečią sodybą, pasak R. Rimkaus, kontrolė reikalinga visam miestui, bet ne namui. Pagal dabar surenkamus šiukšlių kiekius ateityje bus nustatomos realios atliekų susikaupimo normos. O žinodama tokias normas Savivaldybė jau galės taupyti ir mūsų visų pinigus. Tad brūkšninius kodus derėtų vadinti ne kontrolės, bet pirmuoju paslaugos kainos ateityje mažinimo žingsniu.
Pabaigoje R. Rimkus priminė, kad jau šiemet šilutiškiai gavo šiek tiek mažesnes sąskaitas už šiukšlių išvežimą. Nors 1 cento įkainis už 1 kv. patalpų metrą atrodo menkutis, tačiau sudėjus mėnesius ir metus visgi susidarys didesnė suma.