Maistas turi milžinišką įtaką žmogaus organizmui, o kartu ir psichologinei sveikatai. Anot E. Gavelienės, patiriant sunkumus ar stresuojant, keičiasi ir mūsų valgiaraštis, valgymo dažnis.
„Kai kurie patiriantys stresą žmonės neturi apetito ir valgo per mažai, o kiti valgo daugiau nei įprasta. Tik nereikėtų manyti, kad tokie įpročiai gali išspręsti esamą problemą arba nuimti įtampą. Tyrimais įrodyta, jog tam tikrą maistą valgant ilgą laiką, pasireiškia dažnesnis nerimas ar depresija. Didžiausią įtaką turi produktai, kurie yra ne kartą perdirbti. Į šią kategoriją patenka pramoniniu būdu apdirbtas maistas, kuriam reikalingas daugkartinis smulkinimas, kaitinimas, kepimas ar kiti įvairūs procesai. Taip pat šiai kategorijai galima priskirti tą maistą, kuriame yra daug priedų, dažų ar tirštiklių“, – vardija specialistė.
Siekiant išsaugoti gerą psichologinę sveikatą, neužteks tik retkarčiais pavalgyti sveikatai palankesnio maisto. Rūpinimasis savo mityba turėtų būti ilgalaikis procesas, padėsiantis palaikyti gerą ne tik smegenų, bet ir žarnyno veiklą.
„Daugėja įrodymų, kad mūsų nuotaika priklauso ir nuo žarnyno bakterinio sąstato. Šio sąstato tinkamo nebus, jei pastoviai valgysite menkavertį maistą. Be to, rūpinimasis žarnyno sveikata reikalingas ne tik dėl geros nuotaikos palaikymo, bet ir dėl asmeninės sveikatos. Patarčiau kiekvienam į savo kasdienį valgiaraštį įtraukti fermentuotų maisto produktų, o taip pat reikiamą skaidulų bei kitų maistinių medžiagų turinčių ingredientų“, – sako dietologė.
Dažnai net nesusimąstę griebiamės saldumynų, jei susierziname ar jaučiamės sudirgę. Gydytoja teigia, kad nors cukrus išskiria laimės hormono ir tampame laimingesni, tam yra sveikesnis pakaitalas.
„Dėl patiriamo streso ar jaudulio, ranka savaime tiesiasi link šokolado ar kito saldumyno. Tai fiziologiškai pagrįsta, nes saldus maistas padeda gamintis laimės hormonui – serotoninui. Bet kad šis hormonas gamintųsi, reikalinga ir šiek tiek aminorūgščių. Tad tokioje situacijoje labiau padėtų varškė su šaukšteliu uogienės nei šokoladas“, – pataria gydytoja.
Pagal BNS inf.