Šios akcijos tikslas – europinių ungurių apsauga. „Apsaugoti ir gausinti ungurių išteklius labai svarbu. Nors verslinė ungurių žvejyba apribota ir kasmet vykdomi įveisimo darbai, jų gausa nėra pakankama“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.
Departamento pareigūnai stebi internetinę erdvę, seka skelbimus ir kitą informaciją apie prekybą neteisėtai sugautomis žuvimis. Įtarus pažeidimą atliekami patikrinimai. „Atėjus pavasariui, unguriai iš ežerų migruoja į ištekančius upelius ir upes ir paskui Nemunu pasiekia Kuršių marias ir išplaukia į Baltijos jūrą. Taigi bus vykdoma kontrolė visose potencialiose migracijos vietose“, – sakė M. Ramanauskienė.
Verslinė migruojančių ungurių žvejyba vidaus vandenyse galima tik aplinkos ministro įsakymu patvirtintose vietose. Nuo 2023 m. pradžios iš 45 ungurių verslinės žvejybos vietų vidaus vandenyse liko tik 18. Už vieną neteisėtai sugautą ungurį reikės atlyginti 480 eurų žuvų ištekliams padarytą žalą. Gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose šis dydis skaičiuojamas taikant trigubą įkainį, t.y., už vieną ungurį –1440 eurų.
AAD inf.