Nuo uogų pradėjusi šeima tapo vyndariais – verslas klesti

Untitled-1„Versle moterų yra labai daug, tik retokai vyrai jas įvertina“, – neslėpė Šilutės rajone esančios įmonės „Česlovo vynas“ vadovė Tatjana Ramoškienė. Bet Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija šią savaitę ją paskelbė Metų verslininke.

Kadaise nė negalvoję apie vyną, dabar Šilutės rajone, Virkytų kaime, įsikūrę Ramoškai drąsiai gali sakyti esantys vyndariai. Pradėję nuo uogų ūkio, kuris ilgainiui tapo ekologinis, jau gerą dešimtmetį sutuoktiniai gamina aviečių, pienių, svarainių vyną. Vieną jų, kelių uogų vyną, Česlovas Ramoška pavadino žmonos vardu, nors ji pati abejojo, ar rusiškas vardas tiks lietuviams pirkėjams.

Dabar jau supranta klydusi – vynas sulaukė pripažinimo. Metų verslininkės apdovanojimas 53 metų T.Ramoškienei skirtas neatsitiktinai – jos vadovaujama įmonė pajamas pastaraisiais metais augino net 30 proc.

Gamino visa giminė

Kadaise ji dirbo kūno kultūros mokytoja. Vėliau atsidavė šeimos ūkiui, įkūrė kaimo turizmo sodybą, o paskui atsirado vynas ir parduotuvėlė, kurioje – ir savas vynas, ir kitų ūkininkų gaminami sūriai, ir net sraigės. Moteris sakė, kad vyndarystė – Č.Ramoškos genuose.

Jo senelis netgi tremtyje šermukšnių vyno pasidarydavo, krikšto tėvas dar paauglį keldavo šeštą valandą ryto ir veždavo į mišką uogų rinkti, o ir motina vyną darydavo. Ramoškai jau kuris laikas ant butelių klijuoja ir etiketes su dukters Simonos vardu. Tačiau nei duktė, nei sūnus Rytis į vyno verslą ir šeimos ūkį bent jau kol kas nelinksta. „Česlovas yra pagrindinė figūra. Nebūtų jo, nebūtų vyno. Anksčiau vyndarystė buvo jo pomėgis, dabar jau profesija“, – šiltų žodžių vyrui negailėjo T.Ramoškienė.

Pradžia – lyg iš bėdos

Pirmąjį vyną Ramoškai sumanė pasigaminti iš bėdos. 2001-aisiais, kai jau augino ekologiškas avietes ir juoduosius serbentus, nutiko taip, kad liko apie 200 kilogramų aviečių. Reikėjo nuspręsti, ar pilti į konteinerį, ar ką nors iš jų padaryti.

„Juk ekologiškai auginamos avietės nepurkštos greitai supūva“, – verslo ištakas prisiminė T.Ramoškienė. Šitaip ir kilo mintis gaminti vyną. Iš pradžių jį sutuoktiniai darėsi tik sau, o po metų pavaišino draugus ir giminaičius. Jiems patiko.

„Nuo to viskas ir prasidėjo. Ir draugai prašė, ir kaimo turizmo sodybos svečiai. Paragavę vis sakydavo norintys įsigyti, nuvežti lauktuvių į užsienį ar, tarkim, į Vilnių“, – pasakojo verslininkė.

Iš lūpų į lūpas keliaujanti reklama pasiekė ir restoranus – jie pradėjo prašyti leidimo prekiauti jų vynu. Tam reikėjo įkurti įmonę ir gauti licenciją gaminti ir pardavinėti vyną. 2011-aisiais Ramoškai įsteigė įmonę. Per metus jie pagamina 10 tonų – šitiek leidžiama mažiesiems vyndariams, kurie neturi akredituotos laboratorijos. Ramoškai vyną veža tirti į Vilnių.

Pasiekia ir užsienį

Pagrindiniai įmonės „Česlovo vynas“ klientai – restoranai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, taip pat išskirtinio maisto krautuvėlės. O į šeimos parduotuvėlę pirkėjai čia suvažiuoja iš Klaipėdos, Šilutės, užsuka pravažiuojantys turistai.
„Tarptautiniai skrandžiai taip pat jau ragauja mūsų vyną – nemažai lietuvių veža mūsų vyną lauktuvių. Sykį moteris sako: noriu jūsų vyno – nepatikėsite, kur jo ragavau. Pasirodo, Norvegijoje. Gyvendama Lietuvoje ji nebuvo gėrusi jo čia“, – pasakojo T.Ramoškienė. Šiuo vynu, turinčiu tautinio paveldo sertifikatą, svečius vaišina ir du lietuviški restoranai Anglijoje.

Pasiskirstė darbus

„Mes esame komanda – Česlovas ir aš. Jau metai, kaip turime ir vieną samdomą darbuotoją. Iki tol viską darydavome patys. Esame aiškiai pasiskirstę – kiekvienas darome savo darbus. Česlovas manęs neprileidžia prie vyno gamybos. Mano sritis – pardavimas, rinkodara, sutarčių sudarymas, naujų pirkėjų paieška“, – pasakojo T.Ramoškienė.

Abu sukasi ir kaimo turizmo sodyboje. Ji irgi pavadinta vyro garbei – Vyndario Česlovo sodyba. „Kai reikia pragyventi iš 10 tonų vyno per metus, turi daug ką pats daryti. Sodyboje rengiame degustacijas, yra parduotuvėlė, todėl į kiemą vis daugiau žmonių užsuka.Vadinasi, jis turi būti tvarkingas. Tam ir darbuotoją įmonėje pasisamdėme – mat buvome namus apleidę“, – šypsodamasi paaiškino moteris.

Galbūt vyndarių šeima iš Šilutės krašto ateityje ketina parduoti savo verslą didiesiems rinkos žaidėjams? „O ką mes tada veiktume? Česlovas liktų be mylimo darbo, o ir aš savęs kitoje vietoje neįsivaizduoju. Nesame sulaukę tokio pasiūlymo ir net nenorime jo“, – sakė T.Ramoškienė.

Lrytas.lt inf.