Nusipirko duonos su kirmėlių „įdaru“

kirminai duonojeVienoje Šilutės parduotuvėje duonos pirkusi moteris tvirtina, kad per 80 savo gyvenimo metų nebuvo regėjusi tokios bjaurasties – tarp duonos riekelių šliaužiojo kirminai, rausėsi gilyn, kiti dar tik kišo galvas iš minkštimo.

Šilutiškė tikėjosi, jog atsakingi specialistai nustatys, kokiu būdu galėjo būti taip užteršta duona, kad kitiems pirkėjams netektų patirti tokio šoko.

Tačiau duonos kokybę tirti ėmęsi Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai skėsčioja rankomis: skundas nepasitvirtino. Gamintojų ir pardavėjų kaltės nenustatę tikrintojai apgailestavo, kad jiems teko be reikalo gaišti laiką ir nervinti verslininkus.

 Kirmėles duonoje matė pirmą kartą

Garbaus amžiaus moteris pasakojo duonos nusipirkusi trečiadienį. Parsinešusi ją namo, duonos maišelio iš karto neatidarė, nes turėjo dar kelias anksčiau pirktos duonos riekeles. Nepermatomos plėvelės maišelį su juoda duona šilutiškė atidarė tik penktadienį. Akį patraukė balti, judantys „siūlai“. Išsigandusi šilutiškė duonos riekę šveitė į šiukšlinę.

Ant virtuvės stalo paskleidusi kelis laikraščio lapus, moteris ant jų ėmė rikiuoti ir kitas raikytos duonos riekeles. Vaizdas buvo toks pat: ant duonos šliaužiojo ir į ją rausėsi riebūs kirminai. Juos matė ir keli kaimynai, kuriems pasibaisėjusi šilutiškė papasakojo apie įvykį.

Galiojimo terminas baigėsi

Buvo penktadienis, darbo dienos pabaiga, todėl į Šilutės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) šilutiškė nebepaskambino. Jai buvo kilusi mintis duoną nunešti atgal į parduotuvę, tačiau pagalvojusi nusprendė, kad pretenzijų pardavėjui neturi – tikriausiai, duona užteršta gamybos proceso metu.

Šilutiškė mano, kad kirminai duonoje galėjo įsiveisti dėl gamintojo klaidos: galbūt po kepimo ant duonos, kol ji nebuvo supakuota, kiaušinėlių spėjo padėti musės ar kiti kenkėjai. Vėliau išsirito kirminai.

Pirmadienio rytą šilutiškė surinko redakcijos telefono numerį. „Šilutės naujienų“ korespondentė iš moters namų paimtą duoną su kirminais nuvežė Šilutės VMVT, „siuntinį“ vietoje apžiūrėjo vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė Virginija Kirjanovienė.
Šilutiškė pasakojo duoną pirkusi rugsėjo 28 d., tačiau apžiūrėjusi pakuotę, VMVT specialistė pastebėjo, kad ant maišelio gnybtuko pažymėta, jog duonos galiojimo laikas baigėsi rugsėjo 20 d. V.Kirjanovienė informavo, kad parduotuvėje atliks patikrą ir ieškos su gaminio galiojimo laiku susijusių pažeidimų.

Apgailestavo dėl sugaišto laiko

Duoną pirkusi šilutiškė neturėjo pirkimo kvito, todėl išsamaus tyrimo Šilutės VMVT atstovai atlikti negalėjo. Nuvykę į parduotuvę ir patikrinę sąskaitas – faktūras, jokių pažeidimų specialistai nerado. Tačiau juos suglumino faktas, kad tą dieną, kuri nurodyta ant duonos pakuotės, į parduotuvę buvo pristatyti du tokios duonos puskepaliukai, o šilutiškė teigė būtent toje parduotuvėje nusipirkusi visą kepalą duonos.

V.Kirjanovienė ir Šilutės VMVT viršininkas Edmundas Ciparis suabejojo, ar šilutiškė nesupainiojo parduotuvių, ir apgailestavo, kad dėl tokių skundų, kurie nepasitvirtina, yra gaištamas jų laikas, griaunami planai, erzinami verslininkai.

„Pasibaigus galiojimo terminui bet kas gali gaminyje įsiveisti, ne tik kirminai. Gal namuose netinkamos laikymo sąlygos?“ – svarstė E.Ciparis.

Be čekio žmogaus neapgins

Per pastarąjį ketvirtį į VMVT su skundais dėl maisto gaminių kokybės kreipėsi 5 vartotojai. V.Kirjanovienės duomenimis, pasitvirtino tik du skundai.

„Mes – už tai, kad būtų ginamos vartotojo teisės, bet šiuo atveju įsivėlėme į nereikalingą tyrimą. Mūsų darbas nuėjo niekais, suerzinom verslininkus. Jeigu pirkdamas neatkreipei dėmesio, kad pasibaigęs prekės galiojimo laikas, bent namuose parėjęs pavartyk pakuotę ir prisiimk dėl to kaltę ir pats“, – samprotavo Šilutės VMVT viršininkas.

V.Kirjanovienė skaitytojams priminė, kad jų teises gina ir Vartotojų teisių gynimo įstatymas. Pagal jį, nekokybišką prekę pardavėjui galima grąžinti, o jis privalo atiduoti sumokėtus pinigus. Pirmiausia į pardavėją vartotojai ir turėtų kreiptis. Jeigu nepavyksta susitarti, tik tada specialistai pataria kreiptis į VMVT. Tam reikia turėti pirkimo čekį ir prekės vartojimo laikas turi būti nepasibaigęs.

„Čekis – pagrindinis dokumentas tiriant panašias situacijas, jo neturint mūsų rankos surištos. Gal žmogus tikrai nusipirko pasenusį produktą, be jo apginti mes negalime“, – jau nebe pirmą kartą kartoja E.Ciparis.

Tyrimo esmės nesuprato

Duonos pirkėja teiravosi, kaip vyksta tyrimas, tačiau sužinojusi rezultatus, nusivylė. Šilutiškė tvirtino duoną tikrai pirkusi toje parduotuvėje, kurią nurodė VMVT atstovams, tačiau neatmetė galimybės, kad vėliau ant duonos maišelio galėjo uždėti ne tą gnybtuką.

„Kai atidariau maišelį, gnybtuką numečiau į šiukšlių dėžę, bet kai pamačiau kirminus, iš šiukšlinės užsegtuką išsitraukiau, kad viskas būtų kaip buvę. Galbūt anksčiau pirktos duonos gnybtukas pasitaikė?“, – tokią prielaidą svarstė pensininkė.

Moteris stebėjosi, kodėl tiek daug dėmesio specialistai skyrė galiojimo datai, kai tuo tarpu ji pati jokių pretenzijų parduotuvei nekėlė. Moteriai buvo svarbu, kad Šilutės VMVT atstovai pasidomėtų, kaip duonoje galėjo atsirasti kirminų, nes ji įsitkinusi, kad už tai yra atsakingas gamintojas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.