Padangių skrajūnai tautosakoje ir šventėse

Juknaičių bibliotekoje vyko edukacinis užsiėmimas „Padangių skrajūnai tautosakoje ir šventėse“, kuriame dalyvavo pagrindinės mokyklos mokiniai su mokytoja Lina Lazdauskiene.
Vaikai patys gamino plasnojančių sparnuočių girliandą ir velykinius atvirukus.

Tai yra Kultūros paso paslauga, kurios tikslas – pasitelkiant lietuvių tautosaką, kalendorines šventes, gilinti vaikų etnokultūros žinias, lavinti mąstymą, plėsti etnokultūros paveldo ir kultūrinės įvairovės suvokimą, formuoti kultūros vartojimo įpročius. Užsiėmimo metu, pasitelkiant pasakas, sakmes ir smulkiąją tautosaką, dalyviams suteikta žinių apie Pamario krašte gyvenančius paukščius.

Lietuvių liaudies tautosakoje gausu pasakų, sakmių, mėgdžiojimų, skaičiuočių apie paukščius, ne išimtis ir šventės, kurių simboliu yra tapęs paukštis. Kultūros paso paslaugos pažintinėje dalyje nusikėlėme į pavasario šventę – Gandrines.

Gandro diena švenčiama kovo 25-ąją, kai į mūsų kraštą grįžta gandrai. Sakoma, kad atskrisdamas iš savo tolimosios kelionės nacionalinis Lietuvos paukštis parneša pavasarį. Jis parskraidina po savo didžiuliais sparnais priglaudęs kielę, kuri ir išspardanti paskutinius ledus nuo balų. Gandrai skirtinguose etnografiniuose regionuose vadinami įvairiai: starkas, gužas, gužutis, garnys, busilas, bacionas, didutis.

Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams: jei pirmą kartą pamatai skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis, jei tupintį – viskas eis iš lėto. Mokiniui skrendantis gandras reiškia, kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę, stovintis – pasiliks toje pačioje klasėje.

Dažniausiai pirmieji parskridusį gandrą pamato vaikai. Reikia mikliai kūlvirsčia persiversti, tada galima nepiktai ir paerzinti: „Starkau Jonai, kogaga! Tavo pati ragana! Man bandelės nekepė, Kad ir kepė – nedavė, Po tilteliu paslėpė.“

Praktinėje užsiėmimo dalyje nusikelta į kitą pavasario šventę – Šv. Velykas. Jų data priklauso nuo mėnulio fazės. Velykos venčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmosios pilnaties, būnančios po pavasario lygiadienio, ir ta data gali būti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos.

Velykinė dekoracija, viščiukas yra atgimimo simbolis. Gali būti naudojama pakuojant dovanas, šventiniam stalui puošti, gėlių ir dekoracijų kompozicijose. Vaikai patys kūrė iš popierinių detalių plasnojančių sparnuočių girliandą ir velykinius atvirukus.

Išbandyta ir programėlė „Quiver“, kuria naudojantis atspausdintas ir gražiai vaiko nuspalvintas paukštis, išmaniajame įrenginyje paleidus instaliuotą programą, ekrane atgyja 3D vaizdu.