„Šilutės rajonas – be padangų atliekų“, „Būkime atsakingi patys ir reikalaukime atsakingumo iš kitų“, „Netapkime senų Europos padangų sąvartynu“ – šūkiai, kuriuos išgirsti šilutiškius pakvietė čia seminarą surengę Padangų importuotojų organizacijos atstovai.
Paklausyti ypač vertėjo tiems, kas dar ir šiandien mano, kad sudeginti keletą senų padangų tiesiog krosnyje, kur nors sode ar poilsiavietėje susikūrus laužiuką – nieko tokio. Mat jie būtų sužinoję, kad toks deginimas nuodija visų mūsų gyvenamąją aplinką, sukelia sunkias ligas.
Deja, kaip jau ne kartą būta, ir šia aktualia tema prabilę organizatoriai sulaukė menko šilutiškių susidomėjimo – salėje sėdėjo vos keli Šilutės verslininkai, prekiaujantys importuojamomis padangomis, bei keli Savivaldybės specialistai.
Padangos guli šimtus metų
Pavasaris – metas, kai automobilių padangas keičiančiuose servisuose nusidriekia automobilių eilės. Kartu tai laikas, kai naudoti nebetinkamų padangų krūvos auga šalia šiukšlių konteinerių, neretai – ir miškuose bei pakrūmėse.
Tai sena ne tik Šilutės, bet visos Lietuvos problema, su kuria kovoti ėmėsi Lietuvos padangų importuotojų organizacija, vadovaujama direktorės Danguolės Butkienės.
Ji pristatė visoje Lietuvoje pradedamą vykdyti akciją „Atsakingas padangų pardavimas“ (Šilutėje ši akcija startuoja) ir ragino Savivaldybės, aplinkosaugos, kitų institucijų specialistus labiau kontroliuoti servisus ir reikalauti, kad visi padangų pardavėjai priimtų iš vairuotojų senas padangas.
Organizacijos vadovė šilutiškiams priminė, jog įsigydamas padangas jų utilizavimo kaštus apmoka kiekvienas automobilio savininkas. Pagal galiojančią, bet vis dar beveik neveikiančią tvarką, pardavėjas kiekvienam pirkėjui turėtų nurodyti vietas, kur vėliau nebenaudojamos tos padangos bus priimtos ir sutvarkytos neimant papildomų mokesčių.
Taigi visa ko pradžia šioje sistemoje yra pardavėjas, jis labiausiai atsakingas už senų padangų surinkimą, vadinasi, jis turėtų būti labiausiai kontroliuojamas. Tačiau kol kas Lietuvoje padangos parduodamos, anot D.Butkienės, nesilaikant įstatymų nuostatų, mažesnių servisų savininkai nepriima naudotų padangų, todėl vartotojas būna priverstas tapti… teršėju.
Padangų atliekos nėra priskiriamos prie pavojingų atliekų, tačiau deginant jas laužuose ar buitinėse krosnyse, jų degimo proceso metu į aplinką išsiskiria kancerogenai. Jie sukelia vėžinius susirgimus, alergijas ir apsigimimus. O išmestos gamtoje padangos nesuyra kelis šimtus metų.
D.Butkienė priminė, kad jeigu kiekvienas mūsų nieko nedarysime, neilgai trukus tapsime visišku Europos padangų atliekų sąvartynu, nes vis dar džiuginame europiečius, pasiimdami nudėvėtas padangas ir senus automobilius, kuriais jie atsikrato.
Surinkti padangas kainuoja ne vieną tūkstantį eurų
Lengvojo automobilio padangos surinkimo ir utilizavimo kaštai yra kiek daugiau nei pusė euro, ir šis mokestis visada sumokamas įsigyjant padangas. Tuo tarpu gamtoje išmestos padangos sutvarkymas kainuoja apie 2,5 euro. Kadangi senos padangos ir dabar mėtomos kur pakliūva, jų surinkimo ir utilizavimo mokestį mokame visi mes, mokesčių mokėtojai, taip prarasdami didelius pinigus.
Pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybė iš savos Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos bešeimininkėms padangoms surinkti ir išvežti utilizuoti kasmet skiria apie 3-4 tūkstančius eurų.
Nemažus pinigus bešeimininkėms padangoms tvarkyti kasmet skiria ir Aplinkos ministerija. Pasak Aplinkos ministerijos vyriausiosios patarėjos Vilmos Karosienės, atsakingos už tokios paramos skirstymą, parama savivaldybėms už bešeimininkių padangų tvarkymą skirstoma jau mažiausiai dešimtmetį. Savivaldybėms kasmet pavasarį išsiuntinėjami kvietimai teikti paraiškas. Šiemet paraiškų laukiama iki birželio pabaigos. Štai pernai buvo paskirstyta 78 000 eurų, o šiemet skirta 70 000 eurų.
Tie tūkstančiai bus išdalinti tuomet, kai savivaldybės pateiks jau įvykdytų darbų kaštus.
Tiesa, Aplinkos ministerijoje jau svarstoma galimybė nutraukti dotacijas už bešeimininkių padangų atliekų tvarkymą. Tačiau D.Butkienė viliasi, kad galbūt tai paskatins savivaldą aktyviau kontroliuoti padangų verslą ir priversti visų servisų savininkus priimti panaudotas padangas. Ypač kontroliuoti reikėtų mažuosius servisus, nes jie ypač nenoriai priima senas padangas iš savo klientų.
Daug metų Šilutės savivaldybės gamtosaugos reikalus tvarkęs dabartinis Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus sakė, kad pernai Šilutės savivaldybė iš Aplinkos ministerijos gavo beveik 100 tūkstančių eurų paramą konteineriams pirkti, todėl pretenduoti į dar vieną dotaciją nebegalėjo.
Ankstesniais metais parama buvo gauta ir šiukšlių tvarkymui Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje.
Neseniai sulaukusi kvietimo, Šilutės savivaldybė irgi teiks paraišką bešeimininkių padangų tvarkymo dotacijai gauti. Bet užtat šiemet Savivaldybė nebegalės pretenduoti į paramą konteineriams pirkti, kurių, anot R.Rimkaus, dar reikėtų.
Pasak R.Rimkaus, padangų tvarkymo dotacija siekia 18 eurų 1 kilometrui už 1 tonos padangų išvežimą, didžiausia galima paramos suma – apie 2000 eurų. Suskaičiavus atstumą iki Šiauliuose veikiančios įmonės „Metaloidas“, kuri užsiima padangų naikinimu, vienas reisas Savivaldybei kainuoja apie 306 eurus.
Reikia ieškoti ryšio su gamintojais
Meras V.Laurinaitis sutiko, kad padangų tvarkymo problema aktuali visoms šalies savivaldybėms. Tai parodė ir neseniai vykusi akcija „Darom“, po kurios meras pats matęs krūvas surinktų padangų.
R.Rimkus pastebėjo, kad šūkis „Šilutės rajonas – be padangų“ – tikrai gražus, deja, jį įgyvendinti siekiama jau gal 20 metų. Tiesa, bešeimininkių padangų rajone pastaraisiais metais mažėja: prieš keliolika metų jų būdavo išvežama apie 150 tonų kasmet, o štai pernai – apie 50 tonų. Bet šiemet tikimasi šių atliekų surinkti daugiau, mat teks tvarkyti vadinamųjų Šanchajaus garažų teritoriją, kur jų mėtosi labai daug.
R.Rimkus pažadėjo kreiptis į aplinkosaugininkus, kad šie aktyviau tikrintų, kur panaudotas padangas deda mažieji automobilių servisai. Jis taip pat mano, kad padėti spręsti problemą kiekvienas turėtume nuo savęs, pavyzdžiui, nepatingėti nuvažiuoti 5 kilometrus iki Rumšų sąvartyno, kur nebetinkamos padangos priimamos be jokio mokesčio.
Pažadų dalinti neskubėjo buvęs aplinkosaugininkas, dabar – Savivaldybės gamtosaugininkas Pranas Sirtautas, pasiūlęs visiems susirinkusiesiems nusileisti ant žemės. Anot jo, beviltiškoje padėtyje atsiduria smulkiųjų servisų savininkai, kurie mielai rinktų tas senas padangas, jei jas kas nors iš jų paimtų nemokamai. Bet dabar surinkėjai už kiekvieną padangą reikalauja sumokėti.
D.Butkienė sakė, kad vienintelė išeitis visiems – ieškoti ryšio su gamintojais – importuotojais ir žinoti, kad tik atsakingas pardavėjas sutvarkys senų padangų surinkimo problemą.