Senatvė, žinia, ne džiaugsmas – kamuoja fizinės negalios, apleidžia dvasinės jėgos…
Bet ką daryti, kai socialines paslaugas senoliui privalantys teikti sveikieji priversti patirti to senolio patyčias, būna iškoneveikti, nuolat patiria psichologinį smurtą? Ar senas žmogus neprivalo gerbti jaunesnio, jam gyventi padedančio žmogaus? Kas apgins socialinį darbuotoją?
Panašūs retoriniai klausimai pastaruoju metu kamuoja rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus ir Šilutės senelių globos namų darbuotojas, teikiančias paslaugas namuose garbaus amžiaus šilutiškei. Senolei neįtinka nė viena jai padėti ateinanti socialinė darbuotoja…
Ieško sąlyčio su kiekvienu žmogumi
Po poros metų 90-metį švęsianti p.Jadvyga gyvena atokiame Šilutės pakraštyje. Močiutė valdo pusę namo, turi žemės, kurioje veši sodas ir gėlynai. Turi ji ir dukrą bei du sūnus, tad, regis, būtų ir kam ja pasirūpinti. Tik vaikai kituose šalies miestuose įsikūrę…
Kad reikia pagalbos, močiutė Socialinės paramos skyriui pranešė prieš 3 metus. Skyrius su ja sudarė sutartį dėl paslaugų namuose teikimo, teikti paslaugas ėmėsi Senelių globos namuose įkurta speciali tarnyba.
Šios tarnybos vadovė Violeta Žymančienė sako, kad jos vadovaujamos socialinės darbuotojos puikiai supranta: dirbant su senais žmonėmis reikalinga ypatinga kantrybė. Taip kantriai jos ir dirba. Tarnyba kasmet paslaugas į namus teikia maždaug 170-čiai žmonių. Jei tarp socialinės darbuotojos ir kliento kyla nesutarimų, darbuotoja pakeičiama.
„Suprantame, kad ne visi žmonės tarpusavyje gali sutarti, todėl stengiamės ieškoti išeičių iš kiekvienos situacijos, kad ir seneliai, ir darbuotojos jaustųsi gerai“, – sako tarnybos vadovė.
Privalo atlikti gyvybiškai svarbius darbus
Lietuvoje galioja Socialinių paslaugų katalogas, kuriame smulkiai numatyta, ką globojamojo senolio namuose privalo atlikti jam talkinantis socialinis darbuotojas. Pagalbos trukmė per savaitę gali būti iki 10-ties valandų, o soc. darbuotojas privalo atlikti tik tokius darbus, kurie yra gyvybiškai būtini. Pagalba tvarkantis buityje ir dalyvaujant visuomeniniame gyvenime, informavimas, konsultavimas, atstovavimas, tarpininkavimas, lydėjimas į reikalingas įstaigas – tai sritys, kuriose senam žmogui jau gyvybiškai reikalinga pagalba. Reikalinga ji ir buityje – apsiperkant, organizuojant maitinimą. Žiemą pagalbininkui privalu nukasti takus iki namų, atnešti malkų.
„Senam žmogui gyvybiškai svarbu, kad jis būtų pavalgęs, švarus, gyventų šiltai, turėtų maisto ir vaistų“, – trumpai paaiškina Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Loreta Valienė.
Tuo tarpu lysvių kasimas ar stogo remontas jau nėra gyvybiškai svarbios sritys, nors p.Jadvyga to irgi pageidavo.
„Žmogus savo namuose gali gyventi ir nesodindamas daržų. Jei jis to daryti nebepajėgia pats, gali samdyti darbininkus, o ne versti tai atlikti socialinę darbuotoją. Kai žmogus nebesiorientuoja aplinkoje ir nebegali vienas būti namuose, jį reikia gydyti arba patalpinti į globos įstaigą, tam irgi yra numatyta tvarka“, – aiškino socialinio darbo specialistai.
Tarnyboje nebeliko įtinkančių darbuotojų
Jadvyga – ypatinga klientė, jos reikalavimai didesni nei daugelio kitų jos amžininkų. Močiutė įsitikinusi, kad socialinės darbuotojos turi padaryti viską, ko ji paprašo: lipti ant stogo ir jį remontuoti, plauti lauko baseine žemės ūkio įrankius, sukasti daržą, nuosavais automobiliais vežioti ją į miestą ir t.t.
V.Žymančienės kantrybė trūko, kai per 2 metus paskirta ketvirtoji darbuotoja parašė prašymą išeiti iš darbo. Jos motyvai: nebepajėgia pakelti kasdienio p.Jadvygos psichologinio smurto ir žeminimo, kaltinimų nebūtais dalykais, apgavystėmis, reikalavimų dirbti soc. darbuotojai visai nepriklausančius darbus.
Tuomet V.Žymančienė Jadvygai padėti nusiuntė jau penktąją moterį, o pati kreipėsi į Socalinės paramos skyrių, prašydama nutraukti paslaugų p.Jadvygai teikimo sutartį. Nes tarnyboje, anot vedėjos, jau nebeliko darbuotojų, kurios galėtų pakeisti močiutei iki šiol neįtikusias.
Nenorėjo mokėti net 105 litų
Padėties aiškintis kartu su V.Žymančiene šį kartą pas p.Jadvygą jau važiavo ir Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistės Loreta Valienė bei Vida Rimkutė.
Specialistės pasakojo, jog toks atvejis, kai klientui neįtinka nė vienas siūlomas darbuotojas, per pastaruosius porą metų – vienintelis.
Privertusi komisiją gerokai padaužyti langus ir paskambinėti telefonais, močiutė pagaliau atvėrė namų duris. Senolė dar guvi, pajėgianti namuose palaikyti savąją tvarką. Pajėgi ji ir susimokėti už teikiamas paslaugas, mat gauna nemažą pensiją, o mokėti už pagalbą namuose privalo tik iki 220 litų per mėnesį. Pavyzdžiui, lapkritį jai priskaičiuota dar mažiau – tik 105 litai.
Apmokėjimo tvarkoje numatyta, kad jei paslaugas į namus gaunančio žmogaus pajamos nesiekia 700 litų, paslaugos jam teikiamos nemokamai. Jadvygos pajamos apie 400 litų viršija dvigubas valstybės remiamas pajamas (vadinamąjį 2 VRP), tad ji mokėti privalo, bet ne daugiau 20-ties proc. savo pajamų.
Močiutė norėtų socialinei darbuotojai ne tik visokiausių darbų nurodyti, bet ir užmokestį už paslaugas gerokai pavarijuoti. Soc. darbuotojoms nebepavyksta prisiprašyti, kad močiutė pasirašytų ant dokumentų, patvirtinančių, jog pagalbininkės pas ją dirbo 2 valandas. Jei nėra kliento parašų, negalima sumokėti soc. darbuotojoms už darbą. „Tuomet ieškome vaikų ir prašome sumokėti, jei nepavyksta, gali tekti net bylinėtis dėl tų kelių šimtų litų“, – problemas dėl p.Jadvygos vardija V.Žymančienė.
Reikalauja neišgalvoti juodų debesų
Nemažai priekaištų visai komisijai išsakė senolė. Darbuotojos neva dirbančios atbulomis rankomis, esančios melagės, kažkuri dar ir kažkokius dokumentus pavogusi. Bet čia pat prieštaravo pati sau, tikindama, kad visos talkininkės jai geros ir mielos buvusios, vaistų ir maisto nupirkdavusios, į miestą asmeniniais automobiliais nuveždavusios ir „nė viena nesiskundusi“. Tad močiutei visai neaišku, kodėl pagalbininkės ją palieka. Dar tvirtino nesutinkanti su visų tvirtinimais, esą ji – piktas žmogus ir reikalavo neišgalvoti „juodų debesų ant jos galvos“.
Ilgai vargo soc. darbuotojų vadovės, prašydamos pasirašyti, kad lapkritį senolė tikrai gavo socialines paslaugas. Vos ne vos priprašė vieno parašo vietoje keliolikos reikalingų, bet ir jį parašiusi senutė išraiškingai griebėsi už širdies ir pranešė, kad jai esą bloga…
Tokie spektakliai, anot ją pažįstančių komisijos narių, yra visai neretas dalykas pokalbių su p.Jadvyga metu…
Reikia abipusio geranoriškumo
Ir žurnalistai, ir socialinių darbuotojų vadovės puikiai suvokia, kad panašus sarkazmas, kalbant apie seną žmogų, šioje vietoje yra tiesiog visai ne vietoje. Puikiai jie suvokia ir tai, kad senatvėje galbūt ir patys nebesuvoks ką kalbantys. Tačiau kalba šį kartą – apie kitą medalio pusę.
Socialinių tarnybų paskirtis – palengvinti senų žmonių dalią. „Kiek įmanoma, tą ir darome“, – sako V.Žymančienė. Bet panašiose situacijose, pasak vedėjos, darbuotojoms tenka atlaikyti milžinišką įtampą. Tad ar kas nors privalo apginti darbuotoją?
„Be abipusės pagarbos ir geranoriškumo neįmanoma kartu praleisti tų kelių valandų porą ar tris kartus per savaitę“, – sako vedėja.
Atsakomybę perleido vaikams
Kas turi pasirūpinti tokiu senu žmogumi? – klausiame Socialinės paramos skyriuje.
Jadvyga turi 3 vaikus, tad jeigu moteriai neįtinka socialines paslaugas teikiantys žmonės, gal ja turėtų rūpintis vaikai, mano Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, pasiūlęs nutraukti paslaugų teikimą nesugyvenamo būdo senolei.
„Mūsų darbuotojai turi jaustis saugūs eidami pas klientą, jų negalima žeminti. Sveikas senas žmogus tai irgi privalo suvokti. O jei jis turi psichikos problemų, turi būti gydomas. Tuo pasirūpinti privalo vaikai. Tad arba tegu patys karšina savo mamą, arba tegu ruošia dokumentus ją gydyti medicinos įstaigoje“, – sakė A.Šimelionis, pasirašęs įsakymą nuo gruodžio 16-osios nutraukti paslaugų į namus teikimą p.Jadvygai.
Vaikai tikisi rasti kompromisą
Kad šioje situacijoje tikrai trūko geranoriškumo, mano ir p.Jadvygos dukra Irena. Moteris supranta, kad mama turi senatvinių problemų, žino, kad su ja nėra lengva bendrauti, bet mano, kad šiuo atveju buvo paskubėta.
Irena mano, kad socialiniai darbuotojai turėtų suprasti, jog kiekvienas senas žmogus yra ligonis ir keisti savo požiūrį į globotinius, neįsižeisti dėl kiekvieno žodžio.
Dabar p.Jadvyga, anot dukters, žiemą yra palikta be globos, nebepajėgia parsinešti maisto, nes turi koordinacijos sutrikimų.
„Senam žmogui įteikti tokią kalėdinę „dovaną“, manau, truputėlį negražu. Bent jau ne prieš Kalėdas būtų ėmęsi tokių drastiškų priemonių, bent jau prieš mėnesį būtų įspėję“, – sakė moteris „Šilutės naujienoms“.
Kaune gyvenantis p.Jadvygos sūnus kreipėsi į Socialinės paramos skyrių prašydamas nepalikti motinos be pagalbos. Vyras atsiprašė socialinių darbuotojų už mamos elgesį, pažadėjo apmokėti visas senolės priežiūros išlaidas, prašė žvelgti į ją kaip į ligonę ir toliau tęsti paslaugų į namus teikimą.
Susitarta, kad iki švenčių jis pats atvažiuos į Šilutę ir kartu su socialiniais darbuotojais vyks pas mamą. „Jeigu pavyks susitarti, kad ateityje senolė nebekels neįvykdomų reikalavimų ir su darbuotojomis elgsis korektiškai, paslaugų teikimą atnaujinsime. Jei ne, mamos priežiūra turės rūpintis jos vaikai“, – sakė A.Šimelionis.