Šventės ašimi tapo oficialios konkūrų varžybos, kuriose meistriškumą demonstravo tiek pradedantieji raiteliai, tiek patyrę Pamario bei kitų Lietuvos regionų atstovai. Dalyviai varžėsi skirtingo sudėtingumo distancijose, kur reikėjo ne tik greičio, bet ir ypatingo tikslumo bei nepriekaištingo raitelio ir žirgo tarpusavio supratimo. Kiekvienas sėkmingas šuolis per kliūtis buvo lydimas garsių žiūrovų aplodismentų ir palaikymo šūksnių.
Be tradicinių jojimo rungčių, organizatoriai pasirūpino, kad veiklos netrūktų visai šeimai. Mažiausieji turėjo progą artimiau susipažinti su rančos gyventojais, pajodinėti poniais bei išmėginti jėgas nuotaikingose šokinėjimo su žaisliniais arkliukais varžybose, kurios pastaruoju metu sulaukia milžiniško populiarumo visoje Lietuvoje.
Šis renginys subūrė itin daug žirgų mylėtojų ir bendruomenės narių. Tai dar kartą įrodė, kad žirginis sportas – ne tik varžybos, bet ir glaudus žmogaus bei gyvūno ryšys, reikalaujantis didžiulės disciplinos ir meilės.
Šventės pabaigoje nugalėtojams bei prizininkams įteiktos taurės, medaliai ir rėmėjų prizai.
